Koalos žino būdą, kaip atsivėsinti karštą dieną

Kokias nuotraukas su koalomis dažniausiai matome? Pūkuotas gyvūnas apsikabinęs arba medį, arba zoologijos sodo prižiūrėtoją. Mokslininkai nustatė, jog prie medžių prigludusios koalos taip bando atsivėsinti – pasinaudodamos gerokai žemesne temperatūra medžių viduje. Pastaraisiais metais karščio bangoms Australijoje ilgėjant ir stiprėjant, buvo pastebėta, jog pasikeitė koalų elgesys. Užėjus itin dideliems karščiams gyvūnai elgiasi panašiai kaip ir žmonės pavargę nuo kepinančios dienos – išsitiesia visų kūnu ant šalto paviršiaus, t.y. apatinių medžio šakų. Apie tai rašo theguardian.com.

Didelės sausros metu ieško kitų būdų atsivėsinti

Koalų populiacijos tyrimo, atlikto Prancūzų saloje netoli Melburno, metu buvo nustatyta, jog karštomis dienomis gyvūnams atsivėsinti padeda šaltesni medžių kamienai ir storos šakos. Koalos, priešingai nei dauguma medžiuose gyvenančių gyvūnų, neįsikuria drevėse ar specialiai suręstuose guoliuose. 

„Jie visą laiką praleidžia medyje ir, kai ateina karščio bangos, gyvūnai tampa labai pažeidžiami, - sakė dr. Michaelas Kearney iš Melburno universiteto zoologijos departamento. - Koaloms pats efektyviausias būdas atsivėsinti yra garavimas. Koalos neprakaituoja, bet jos gali lekuoti ir laižytis kailį.“ Tačiau, pasak mokslininko, didelės sausros metu ir tai jau nebepadeda.

Tyrėjų komanda stebėjo, kaip Prancūzų salos koalos užėjus karščiams leisdavosi ant žemesnių, vėsesnių šakų ir gulėdavo ant jų išsitiesusios bei nejudėdamos. Tokia poza koaloms yra neįprasta.

„Jų pilvo kailis yra gerokai plonesnis nei kailis ant nugaros, taigi koalos būtent šia kūno dalimi stengiasi priglusti prie medžio kaip įmanoma arčiau. Bet koks atsivėsinimo būdas, kuris neleidžia joms prarasti vandens - didžiulis pranašumas. Kūno šilumos perdavimas medžiui yra vienas iš tokių būdų“, - sakė mokslininkas.

Nustatė, kodėl persikelia į nemaistinius medžius

Mokslininkų komanda, stebėjusi, kaip klimato kaita veikia Australijos gyvūnus, pastebėjo neįprastą koalų elgesį, pasireiškiantį pakilus oro temperatūrai. Jie nusprendė gyvūnus stebėti šilumine (infraraudonųjų spindulių) vaizdo kamera. Kaip rašoma moksliniame žurnale „Biology Letters“ išspausdintame tyrime, esant karštiems orams keturių dažniausiai pasitaikančių medžių rūšių paviršiaus temperatūros buvo gerokai žemesnės nei oro temperatūra. Matavimai parodė, jog dienomis, kai oras įšildavo iki 39 laipsnių Celsijaus, kamienai būdavo 7 ar daugiau laipsnių vėsesni. 

Įdomu tai, jog iš visų tirtų medžių Australijos akacijos temperatūra buvo žemiausia. Mokslininkai jau anksčiau buvo pastebėję, jog koalos palieka eukaliptus, kurių lapais minta, ir persikelia į akacijas, bet tik dabar atrado tokio elgesio paaiškinimą. Akacijų kamieno apačios ir vidurio temperatūros buvo iki 8,9 laipsnių žemesnės nei oro temperatūra.

Pasak M. Kearney, gali būti, jog dideliems medžiams reikia daugiau laiko įšilti ir atvėsti. Karščiausiu paros metu medis tiesiog dar gali būti neprisivijęs oro temperatūros.

„Galbūt dar svarbiau yra tai, jog medis siurbia šaltą vandenį iš gilesnių žemės sluoksnių. Mūsų tirtoje teritorijoje, pavyzdžiui, požeminis vanduo yra šaltas ištisus metus“, - sakė mokslininkas. 

Jis prognozuoja, jog ateityje koalos taip elgsis vis dažniau ir dažniau, nes dėl klimato kaitos karščio bangos bus dažnesnės ir truks ilgiau. Nustatyti, kaip kylančios temperatūros paveiks geografinį koalų ir kitų gyvūnų paplitimą, reikia tolimesnių tyrimų, tačiau jau dabar akivaizdu, jog jeigu vietovėje bus per karšta, joks naujoviškas elgesys neprivers koalų pasilikti. 

„Būna dienų, kada kai kuriose Australijos vietovėse koaloms yra per karšta ir tose vietose jos gyventi jau nebegalėtų. Be to, ta medžių savybė, jų kuriamas mikroklimatas yra svarbus daugybei kitų medžiuose gyvenančių gyvūnų. Tikėtina, jog matysime taip besielgiančius ir kitus gyvūnus, ne tik koalas“, - sakė M. Kearney.