Kaip pasakoja namo gyventojai, jie savo akimis nepatikėjo, kai valgydami pietus už lango išgirdo bildesį. Pradžioje pamanė, kad tai kruša, tačiau visi labai nustebo išvydę ilgakojį, pasakoja Barbara. Po to jis nuskrido, tačiau po kelių dienų situacija pasikartojo. Atskridęs gandras snapu baladojo į langą. Kai šeimininkė davė jam paėsti, gandras nuskrido, tačiau jau dvi savaitės kasdien 5 val. ryto jis snapu kala į langą prašydamas maisto. Ypač jam patinka vištų širdutės.

Kaip tikina Barbara, iš vienos pusės, tai gana linksma, tačiau iš kitos – gandras darosi įkyrus, be to, ir maistas kainuoja. Dabar namo gyventojai svarsto, kas bus kai ateis žiema: ar nekviestas svečias išskris į šiltuosius kraštus, ar liks žiemoti su svetingais šeimininkais kaip ištikimas šuo.