GRYNAS.lt skaitytojas Gytis į redakciją atsiuntė kelias nuotraukas, kuriose beveik plikos kaštonų šakos pasipuošusios baltais žiedais. Skaitytojas klausia, kas nutiko kaštonams – ar jie pasimetė metų laikuose?

Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis nejuokais sako, kad kaštonai iš tiesų gali būti pasimetę: „Susideda labai daug dalykų – tiek biologinių, tiek gamtinių, žmogaus sutvertų dalykų – užterštumas, bendras atšilimas. Kaštonuose jau dešimti metai įsiveisusi keršakandė kandelė, kuri išbalansuoja visą medžio fiziologiją. Medžiui „pasimaišo protas“ - ne visi, bet vienas kitas išmeta žiedyną, galvodamas, kad vėl reikia atsigauti po invazijos“.
Kaštonai pražydo rugsėjį

Arboristas sako, kad nors vizualiai žiedynai traukia akį, medžiui toks elgesys – ne į gerą. Kaštonai deda labai daug energijos tam, kad subrandintų žiedus, taigi silpsta bendra medžio sveikata.

„Medis išeikvoja energiją, kuri yra reikalinga žiemojimui“, - sako A. Davenis.

Pašnekovo teigimu, norint esminių pokyčių šioje srityje reikėtų valstybinių veiksmų – tarptautinių susitarimų, kaip mažinti taršą ir pan. Žmonių lygmeniu pagelbėti kaštonams galima nebent elementariai pasirūpinant jų priežiūra.

„Augaviečių sąlygų gerinimas, pažeistų lapų rudenį surinkimas. Reikia nesudaryti sąlygų kandelei peržiemoti po kaštonais...“, - priemones, kurių reikėtų imtis vardijo A. Davenis. Anksčiau, kaip sako arboristas, žiemos buvo šaltos, todėl kandelė natūraliai iššaldavo, o dabar klimatui šiltėjant, situacija taisosi ne kaštonų labui.

A. Davenis svarsto, kad teoriškai, jeigu oras šiltas, kaštonai žiedus gali subrandinti ir trečiąkart, bet medžiui tai būtų labai kenksminga. Klausiamas, ar tik kaštonams būdingas toks vėlyvas žiedų subrandinimas, arboristas svarstė, kad kitų medžių, pražydusių rudenį, jis nematęs, o kaštoną taip elgtis galimai skatina tik kaštonus puolanti kandelė.