Kas žiba danguje sausio naktimis?

Sausio vakarais virš rytų horizonto teka pačios ryškiausios žiemos žvaigžės. Tuoj po Saulės laidos palei rytų horizontą žvilgsnį patrauks ryškių žvaigždžių trikampis – tai spindės dvi ryškiausios Dvynių žvaigždyno žvaigždės – Kastoras (aukščiau) ir Poluksas (žemiau), o į dešinę nuo jų tviskės itin ryški Jupiterio planeta. Dar dešiniau žėrės įspūdingas Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas.

Virš Dvynių spindės Vežėjo žvaigždės ir ryškiausioji jų – Kapela, o virš Šienpjovių – Tauro žvaigždynas su rausvuoju Aldebaranu. Po 19 val. po Dvyniais pasirodys ir Mažasis Šuo su ryškiu Prokionu, o po valandos pietryčiuose išnirs ir Didysis šuo su pačia ryškiausia šiaurinio dangaus žvaigžde – Sirijumi. Tarp Sirijaus ir Prokiono tiesiai per ryškiausių žiemos žvaigždžių telkinio vidurį nusidrieks Paukščių takas.

Jupiteris sausio pradžioje atsidūręs opozicijoje (žemės atžvilgiu priešingoje pusėje nei Saulė) visą naktį ryškiai švytės aukštai pakylančiame Dvynių žvaigždyne. Tai bus palankiausias metas Jupiterio stebėjimams. Savo šviesiu Jupiteris tenusileis tik Venerai.
Daugiau apie Jupiterį galite sužinoti peržiūrėję šį klipą:

Marsas patekėjo apie sausio 15-os dienos vidurnaktį. Jo šviesis diena iš dienos stiprės. Per sausio mėnesį Marsas pašviesės daugiau nei pusantro karto.

Saturnas tekės anksti rytais Svarstyklių žvaigždyne ir iki aušros suspės pakilti beveik 20 laipsnių virš pietų horizonto. Sausio 26-ą dieną iš dešinės pusės prie Saturno prisartins Mėnulio delčiagalis.

Venera šį mėnesį iš Vakarinės pavirs Aušrine. Nors pirmomis mėnesio dienomis ją dar galima buvo pamatyti ryškiai sušvintant žemai palei pietvakarių horizontą, tačiau vėliau ji pasirodys jau tik sausio pabaigoje kaip neįtikėtinai ryški Aušrinė žvaigždė ryto aušroje sužimbanti palei pietryčių horizontą.

Sausio 28-ą dieną prieš auštant, baigiantis dilti Mėnulio pjautuvas atsidurs į dešinę nuo Aušrinės, o 29-ą 7 val. ryto delčiagalis paskutinį kartą pasirodys įsispraudęs žemai tarp Aušrinės ir pietryčių horizonto linijos.

Merkurijus slėpsis Saulės spinduliuose. Tačiau paskutinėmis mėnesio dienomis jam atsitolinus nuo Saulės ir gerokai paryškėjus – jį galima bus bandyti susirasti su žiūrionais vakaro žaroje besileidžiančiame Vandenio žvaigždyne.

Sausio paryčiais galima bus sulaukti ir įspūdingiausio žmogaus rankų kūrinio – Tarptautinės kosminės stoties (TKS) pasirodymo. Ji kaip netikėtai sužibusi ryški žvaigždė per 1-4 minutes praslinks žvaigždėtu dangumi iš vakarų į rytus.

Kartu su šia stotimi apie Žemę skries ir pirmieji lietuviški palydovai. Iš TKS į atvirą kosmosą jie bus paleisti vasario 25–28 dienomis. TKS pasirodymo dangaus skliaute laiką ir vietą galima sužinoti NASA internetiniame portale. Žiūrėkite ČIA.