Žaibo žala
Žaibas tiesiai į žmogų trenkia palyginti retai – dažniausiai jo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus. Dažniausiai nuo žaibo nukeltėję žmonės randami smarkiai apdegę.
Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti. Dauguma nukentėjėlių praranda sąmonę arba ji pritemsta (atsigavus neatsimenama, kas įvyko). Atgaivintam žmogui gali būti sunku pajudinti kojas, sunkiausiais atvejais gali išsivystyti nuolatinis kojų paralyžius. Kartais prarandama kalba, sutrinka orientacija, išsivysto šokas. Visuomenės sveikatos biuras pateikia kelis patarimus, ką daryti, jeigu jus užklupo audra.
Žaibuojant ir griaudžiant patariama:
- Išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.
- Nesiliesti prie metalinių pastato konstrukcijų, vamzdynų, nebūti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
- Nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų.
- Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
- Nebūti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėti į krantą.
- Nebėgioti, nevažiuoti motociklu ar dviračiu, nelaikyti rankose metalinių daiktų. Važiuojant automobiliu perkūnijos metu sustoti, įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų ir ramiai palaukti.
- Pamačius kamuolinį žaibą, elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti, nebandyti paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandyti nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.
- Norint išvengti žaibo sukeliamų nelaimių, geriausia ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi.
