Kada pagal senolių spėjimus sulauksime pavasario?

Nors jau kurį laiką nustumti žiemą į šoną bando pliusinė temperatūra ir akyse tirpstantis sniegas, tačiau gamtininkai ir liaudiškų orų spėjimų žinovai perspėja, kad tikėtis ankstyvo pavasario neverta. Miško žvėrys ir paukščiai dar gyvena žiemos ritmu, o pavasaris, anot jų, šiemet bus ilgas ir drumzlinas. Spėjama, kad šiltesnių ir šviesesnių orų sulauksime tik gegužę.

Pavasaris bus drumzlinas

Kai lauke jau kurį laiką teka ištirpusio sniego upeliai, daugelis suabejoja, ar tik pavasaris jau neatkeliavo. Vis dėlto etnologas Libertas Klimka nuliūdina, teigdamas, kad didelių šalčių jau nebebus, bet ankstyvu pavasariu taip pat nesidžiaugsime. Jo teigimu, labai ilgai su pertraukomis gali laikytis tokie drumzlini orai, kokie yra pastarosiomis dienomis.

Pasak pašnekovo, taip galima teigti įvertinus nuo gruodžio 13-osios prabėgusias kelias dienas. Gruodžio 13-oji – šviesos arba kitaip Šventosios Liucijos diena. Etnologas sakė, kad pagal tos dienos tendencijas spėjamas sausio mėnesio oras. O kitomis dienomis įvertinami likę 11 mėnesių.

„Nuo gruodžio 13 d. imama spėti visų metų mėnesių orai. Pavyzdžiui, gruodžio 13 d. spėjamas sausis, 14-tą – vasaris, 15-tą - kovas ir t. t. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad šią žiemą šalčių jau neturėtų būti. Bet galima teigti, kad pavasaris bus ilgas ir nelabai šiltas. Vasaros pradžia bus kiek geresnė ir šiltesnė. Tačiau antroji jos pusė gera nebus – gali nemažai lyti. O ruduo turėtų būti gražus“, - GRYNAS.lt kalbėjo L. Klimka.

Be to, jis atkreipė dėmesį, kad labai ilgai gali užsitęsti tokie niūrūs ir darganoti orai, kokie yra dabar. Etnologas tikino, kad net gegužę didelės šilumos galime nesulaukti: „Pereinant į pavasarį orai gali labai ilgai būti tokie, kokie yra šiandien. Apskritai, dar gali pašalti, bet naktimis nebus daugiau nei 10 laipsnių šalčio. Tačiau darganoti orai gali tęstis ilgai. Gegužės mėnesį taip pat dar gali nebūti labai šilta.“

Senolius painioja klimato kaita

Tačiau pašnekovas pridėjo, kad jo sukaupti duomenys dar bus tikslinami. Kaip tik todėl etnologas nekantriai laukia vyturio dienos ir kovo pradžios. „Kovo pirmosios dienos labai daug ką pasakys. Nuo seno iš kovo pirmosios orų sprendžiama, koks bus pavasaris, kovo antroji pasako, kokia bus vasara, kovo trečioji apibūdina rudenį, o kovo ketvirtoji diena leidžia spėti žiemos orus. Kitados metų pradžia buvo pavasaris, todėl taip ir spėjama. Manyta, kad pirmosios metų dienos yra lemtingos. Taip pat reikia laukti ir vasario 24-osios – vieversio dienos. Jei vieversys iki tol negrįžta, sakoma, kad pavasaris užsitęs. Jei vieversys parskrenda laiku, sakoma, kad pavasaris bus greitas“, - tikino L. Klimka, pridūręs, kad spėjant orus būtina įvertinti ir kitų paukščių, pavyzdžiui, gandrų, elgesį.

Ar senolių naudotus spėjimus galima vadinti patikimais? Etnologas sakė, kad kol nebuvo prasidėjęs klimato atšilimas, tol šios priemonės buvo ganėtinai tikslios. Tačiau dabar šis globalus reiškinys įvėlė tam tikrų korekcijų.

„Dabar pastebimas žmogaus poveikis gamtai, pasireiškiantis klimato atšilimu. Jis siejamas su ūkine žmogaus veikla. Senolių sistema sukurta per šimtmečius trukusius stebėjimus. Savo laiku tai buvo labai patikima. O dabar gali būti ir netikslumų. Žinoma, kartais ir saulė įneša korektūrų. Ji dabar yra aktyvi. Kas 11 metų jos aktyvumas būna padidėjęs. Todėl tuo metu atsiranda staigių permainų, pavyzdžiui, neseniai buvo labai šalta, o dabar staiga atėjo pavasaris. Tam įtakos gali turėti saulės dėmių efektas. Tai sutrikdo įprastinę ciklonų ir anticiklonų kaitą. Aktyviosios saulės reiškinys gali tęstis ne vienerius metus“, - pasakojo L. Klimka.

Gamta vis dar gyvena žiemos ritmu

Ką apie artėjantį pavasarį galima spėti iš gamtos ženklų? Gamtininkas Selemonas Paltanavičius taip pat teigė, kad ankstyvo pavasario šiemet tikėtis neverta. Maža to, jis pridėjo, kad dabar netikėtai atšilusių orų jokiu būdu negalima vadinti ankstyvo pavasario ženklu – miško žvėrys vis dar gyvena žiemos ritmu ir gamtos atbudimo ženklų jų elgesyje vis dar nematyti.

J. Kilpys

Visuomenė dažnai mąsto kalendoriniais mėnesiais, čia ir atsiranda problema. Jeigu žiūrėtume iš klimatologinės pusės, mokslininkai laiko, kad pavasaris ateina tada, kai nuolatinė dienos temperatūra visada būna aukštesnė nei 0 laipsnių. Lietuvoje tai dažniausiai būna kovo viduryje.

„Nei pavasaris, nei žiema neateis tada, kada mes norime. Jeigu atšilo, tai dar tikrai ne pavasaris. Pavasarį išduoda aukščiau virš žemės pakylanti saulė. Dabar saulė taip nešildo... Dieną būna 2-3 laipsniai šilumos, bet sniegas, jeigu nelyja, taip stipriai netirpsta. Vadinasi, dar ne laikas. Kai taip atšilo, daug kas pagalvoja: gal paukščiai anksčiau sugrįš? Jie tikrai negrįš anksčiau. Pažiūrėjus tiek į Lietuvoje žiemojančius paukščius, tiek ir į žvėris, galima teigti, kad nors ir yra šilta, tačiau jie gyvena tokiu pat režimu, kaip ir įprastą žiemą“, - dėstė gamtininkas.

Pasak S. Paltanavičiaus, pirmųjų pavasario ženklų ir su tuo susijusios šilumos galime tikėtis tik kovo viduryje. Nepaisant to, labai dažnai girdisi frazė, kad „pernai pavasaris buvo kur kas ankstyvesnis“. S. Paltanavičius teigė, kad žvelgiant į ilgalaikes tendencijas, negalima teigti, kad pavasaris vėluoja. Anot jo, gali būti tik trumpalaikiai nukrypimai, kurių nereikėtų sureikšminti. „Pavasaris nevėluoja. Gal mes patys šiuo atžvilgiu perdedame“, - ramino gamtininkas.

Pavasaris ne vėluoja, o ankstėja

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) atkreipia dėmesį, kad reikėtų atskirti, ką vadiname kalendoriniu pavasariu ir ką – klimatologiniu. Jeigu kalendorinio pavasario pradžia yra nekintanti ir visada skelbiama kovo 1-ąją, tai klimatologinio pavasario data svyruoja.

„Visuomenė dažnai mąsto kalendoriniais mėnesiais, čia ir atsiranda problema. Jeigu žiūrėtume iš klimatologinės pusės, mokslininkai laiko, kad pavasaris ateina tada, kai nuolatinė dienos temperatūra visada būna aukštesnė nei 0 laipsnių. Lietuvoje tai dažniausiai būna kovo viduryje“, - paaiškino LHMT Klimatologijos skyriaus vyresnysis meteorologas Justinas Kilpys.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, remiantis 1981-2010 m. klimato norma, Vilniuje klimatologinis pavasaris vidutiniškai ateina kovo 17 d. Pajūryje temperatūra tampa teigiama 1-2 savaitėmis anksčiau nei Rytų Lietuvoje.

Per pastaruosius 6 metus klimatologinio pavasario pradžia Vilniuje nebuvo tokia vėlyva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Štai, pavyzdžiui, 2008 metais pavasaris atėjo vasario 21 d., 2009 - kovo 9 d., 2010 - kovo 18 d., 2011 - kovo 11 d., 2012 - kovo 11 d. ir tik 2013-ieji metai pasižymėjo kaip itin vėlyvo pavasario metai. „Vėluojantis pavasaris“ tąkart atėjo tik balandžio 10 d.

„Kiekvienas metais klimatologinio pavasario data gali labai skirtis (svyruoja 5 savaičių ribose), tačiau bendra daugiametė tendencija yra tokia, kad klimatologinis pavasaris ateina vis anksčiau. Išskirtinė buvo praeitų metų situacija, kai žiema užsitęsė ir pavasaris atėjo vėlai, tačiau šie vieni metai dar nerodo jokios klimato tendencijos“, - aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyresnysis meteorologas Justinas Kilpys.

Jo teigimu, remiantis klimato kaitos prognozėmis, galima teigti, kad vidutinės oro temperatūros perėjimas per 0 laipsnių į teigiamą ateityje bus nustatomas vis anksčiau. „Bet kaip matote iš pateiktų metų pavyzdžių, kiekvienais metais ši data skiriasi, todėl nederėtų daryti išvadų remiantis tik kelių metų duomenimis“, -patikslina meteorologas.