Kada į Lietuvą ateis tropinės vasaros?

Australijos naujienų agentūra ANI, remdamasi mokslininkų parengtu „El Ninjo“ prognozavimo modeliu, praneša, kad šiemet pasaulyje galime stebėti dar neregėtus karščius. Apie tai, kad Lietuvoje daugėja tropinių naktų – t. y. dienų vasarą, kuomet naktį temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių šilumos, yra kalbėję ir Lietuvos meteorologai. Tai paskatino dalies lietuvių pasvajojimus, kad galbūt ateityje turėsime tropinį klimatą. GRYNAS.lt klausia klimatologų, ar toks scenarijus tikėtinas?

Klimatas gali panašėti į Pietų Vokietijos ar Šiaurės Prancūzijos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys šiuo klausimu griežtas – Lietuvoje niekada nebus tropinio klimato ir tropinių vasarų.

„Tropinės naktys yra ekstremalus klimato reiškinys. Matome, kad šis reiškinys dažnėja, bet kalbame ne apie tai, kad tai taps kasdienybe, bet kad pasitaikys dažniau. Prie to reikia prisitaikyti, kas turi sveikatos problemų į tai turėtų taip pat atsižvelgti. Bet tikrai nekalbame apie tai, kad Lietuva taps tropikų šalimi, tai yra nesąmonė“, - sako J. Kilpys.

Anot jo, klimatologai modeliuoja prognozes, kas galėtų įvykti po šimto metų. Pagal tokį modeliavimą, Lietuvoje klimatas po šimtmečio galėtų artėti link Pietų Vokietijos ar Šiaurės Prancūzijos, bet tikrai ne tropikų.

„Kalbant apie klimato kaitą, reikėtų pabrėžti, kad labai svarbūs yra ekstremalūs reiškiniai. Keletas tropinių naktų per metus gali sukelti daug rūpesčių. Viena didelė liūtis dar nereiškia, kad pas mus bus tropinės liūtys. To nebus. Bet karts nuo karto ir greičiausiai vis dažniau bus didelės liūtys, kai per vieną jų iškrinta mėnesio ar dviejų mėnesių klimato kritulių norma“, - aiškino LHMT specialistas.

Kokį pasaulį turėsime po 100 metų ne tik priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, kokį ekologinį pėdsaką po savęs paliekame, bet ir nuo politinių-ekonominių sprendimų, įsitikinęs klimatologas.

„Reikėtų spausti valstybių vyriausybės, kad jos skirtų daugiau dėmesio klimato kaitos problemoms bei apskritai aplinkosaugai ir kad ekonominiai faktoriai nenusvertų aplinkos problemų“, - sakė J. Kilpys.

Kas prognozuojama 2014-iesiems?

Pasaulio mokslininkų parengtas „El Ninjo“ prognozavimo modelis liudija egzistuojant 76 proc. tikimybę, kad „El Ninjo“ susiformuos 2014-aisiais metais. Apie tai praneša Australijos naujienų agentūra ANI. Jeigu taip nutiktų, šie metai gali būti patys karščiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją.

J. Kilpys

Viena didelė liūtis dar nereiškia, kad pas mus bus tropinės liūtys. To nebus. Bet karts nuo karto ir greičiausiai vis dažniau bus didelės liūtys, kai per vieną jų iškrinta mėnesio ar dviejų mėnesių klimato kritulių norma.

„El Ninjo“ vardu vadinamas reiškinys susiformuoja tada, kai Ramiojo vandenyno gelmėje esantis šilto vandens sluoksnis ima kilti į viršų ir dėl vandenyno srovių cirkuliacijos pasklinda palei pusiaują Amerikos pusėn. Per devynis mėnesius ar ilgiau „El Ninjo“ į Peru ir Ekvadorą bei kaimyninius regionus atneša liūtis bei potvynius, o į Indoneziją ir Australiją – smarkias sausras ir miškų bei krūmynų gaisrus.

Dėl šio reiškinio padidėja vandens paviršiaus temperatūra centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir tai atsiliepia viso pasaulio orams. Tiesa, mokslininkams sunku prognozuoti, ar tikrai šiemet pasireišks „El Ninjo“ reiškinio fenomenas, „El Ninjo“ Pietinio svyravimo ciklo mastą galima įvertinti pradedant nuo kiekvienų metų balandžio pradžios iki birželio.

Vis dėlto, jeigu mokslininkų prognozės pasitvirtintų, itin karšti gali būti ir 2015-ieji, kadangi „El Ninjo“ paprastai tęsiasi dvejus metus.