aA
Paspaudus šaltukui žvejai laukia poledinės žūklės sezono. Tačiau prieš ruošiantis žvejybai ant ledo reikėtų prisiminti ne tik pagrindines žvejybos ir saugaus elgesio ant ledo taisykles, bet ir išsiaiškinti, kokios dažniausiai daromos poledinės žūklės klaidos, ką daryti įlūžus ir kaip padėti kitam įlūžusiajam.
Kad poledinė žūklė nebūtų nuostolinga: klaidos, kurios kainuoja brangiai
© DELFI / Orestas Gurevičius

Apribota lydekų žvejyba

Į Lietuvą ateinantis šaltis ne tik įspėja gyventojus, kad reikia šilčiau apsirengti, bet ir yra signalas žvejams, kad galbūt šie metai jiems padovanos nors kelias savaites žiemos pramogų. Kaip ir kasmet, žvejams ruošiantis pirmajam ledui, aplinkosaugininkai primena nepamiršti ir pagrindinių žvejybos taisyklių. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Sigito Mikėno teigimu, poledinės žūklės metu galioja tos pačios mėgėjų žvejybos taisyklės kaip ir kitais metų laikais. Mėgėjų žvejybos taisykles rasite ČIA.

„Galima išskirti ir kelis pagrindinius aspektus vykdant poledinę žūklę: reikia turėti mėgėjų žvejybos leidimą, privaloma turėti smaigus ir, kaip ir kitoje žvejybos vietoje, reikia būti neprisišiukšlinus 5 metrų spinduliu. Net žvejui atėjus žvejoti į tam tikrą vietą ir jei joje yra šiukšlių, jis privalo jas surinkti. Baigdamas žvejybą jis dar kartelį turi susirinkti šiukšles, jei jų susidarė žvejybos metu“, – informuoja aplinkosaugininkas.

S. Mikėnas tęsia, kad kaip ir kitais metų laikais, poledinės žūklės metu yra ribojamas žvejybos įrankių ir galimų pasiimti žuvų skaičius ir žuvųdydžiai (pavyzdžiui lydeka negali būti mažesnė nei 45 cm). Be to, aplinkosaugininkas primena, kad nuo sausio 1 dienos įsigaliojo draudimas žvejoti gyva žuvele, išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu. Už šį mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą yra taikoma 120 – 300 Eur bauda.

Žvejojant ant ledo leidžiama naudoti 4 mėgėjų žvejybos įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų (tiek ežeruose, tiek ir Kuršių mariose) žvejybą, kur bendras kabliukų skaičius gali būti 12 vienetų. Vienos žvejybos metu sugautų, žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose - 7 kg, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas.

Lydeka
Lydeka
© Shutterstock

Pareigūnai tikrina

Siekiant ne tik užtikrinti žvejybos taisyklių laikymąsi, bet ir saugią žvejų elgseną ant ledo, aplinkosaugininkai kasmet organizuoja planinius ir neplaninius reidus. Anot Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko S. Mikėno, pareigūnams dažnai reikia reaguoti į šalia užšalusių vandens telkinių gyvenančių žmonių arba pačių žvejų pranešimus.

„Darbas vyksta įvairiomis kryptimis. Yra planiniai patikrinimai, kur yra daugiausiai vandens telkinių ir kur buriasi žvejai. Taip pat reaguojame į gyventojų pranešimus, tuose vandens telkiniuose žvejojančių žvejų, jei jie pamato, kad kažkas pažeidinėja taisykles. Aišku, pareigūnai lips ant ledo tada, kai jis bus atitinkamo storio. Nes jei yra rizika pareigūno gyvybei ir sveikatai, tai tokiais atvejais pareigūnas nerizikuos“, – pasakoja aplinkosaugininkas.

S. Mikėnas vardija ir dažniausius per poledinę žūklę daromus pažeidimus: „Neturėjimas su savimi žvejo mėgėjo leidimo, smaigų ir, aišku, vis dar gan dažnai pasitaiko atvejų, kai žvejojama didesniu įrankių skaičiumi nei leidžiama, didesniu kabliukų skaičiumi, taip pat yra gaudomos lydekos naudojant žuvelę. Žvejai traktuoja, kad kai yra pirmas ledas, yra labai geras kibimas. O kai dabar pas mus žiemos yra, sakykim, netradicinės, pirmas ledas atsiranda jau sausio mėnesį, o sausio mėnesį kaip tik su gyva žuvele, skrituliais, vėliavėlėmis lydekų gaudyti negalima. Tai tokie pažeidimai pasitaiko. Aišku, jei dar gaudo lydekas su dirbtinais masalais, pasitaiko, kad paimama mažesnio dydžio nei galima. Mažesnes nei 45 cm.“

Saugoma lydekų populiacija

Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas S. Mikėnas pažymi, kad šiuo metu svarbiausia žvejams prisiminti lydekų žvejybos apribojimą. Kadangi lydekos geriausiai kimba ant gyvos žuvelės, žvejai dažnai linkę „netyčia“ pamiršti, kad gyvos žuvelės naudoti negalima.

Tačiau aplinkosaugininkai tokį nusižengimą vertina labai griežtai. Tai yra būtina norint apsaugoti lydekų populiaciją. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas pasakoja, kad lydekos būna aktyvios žiemą, todėl žvejyba gyva žuvele šiuo metų laiku gali būti labai efektyvi, tačiau tokiu atveju gali būti smarkiai sumažinta lydekų populiacija.

„Pirmiausia draudžiama dėl to, kad žiemą jos yra pakankamai aktyvios ir žvejyba gyva žuvele yra iš tiesų labai efektyvus žvejybos būdas. O tokių plėšrūnų kaip lydekos trūksta visuose vandens telkiniuose. Galima žvejoti žuvies gabalėliais ir tas draudimas netaikomas žvejybai Kuršių mariose“, – aiškina V. Graičiūnas.

Kad poledinė žūklė nebūtų nuostolinga: klaidos, kurios kainuoja brangiai
© DELFI / Orestas Gurevičius

Reikia įvertinti ledo storį ir tvirtumą

Žvejyboje ant ledo be mėgėjų žvejos taisyklių svarbu nepamiršti ir saugumo reikalavimų. Vieno iš ežeringiausių Lietuvos krašto Zarasų priešgaisrinio gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Andrejevas GRYNAS.lt pasakoja, kad pirmiausia prieš lipant ant ledo reikia įsitikinti, jog jis yra pakankamo storio (ledas laikomas tvirtu, jei jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau, kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm).

„Ledas susiformuoja jau žiemos pradžioje. Žiemą ledas yra geras, tvirtas, esant didesnei apkrovai, šiek tiek linksta, bet iš esmės jis yra tvirtesnis nei pavasarį. Esant didesniam šalčiui, šąlant, pavyzdžiui, ir dieną, ir naktį, jis sušąla tinkamai, tačiau, jei pasninga, ledo kokybė ir jo stiprėjimas yra prastesnis. Tai yra viena iš pagrindinių taisyklių, kurią reikia turėti omenyje pirmojo ledo formavimosi metu. Pavasarinis ledas yra prastas, nes šildo saulė, atsiranda lede oro burbuliukų ir jis yra trapus“, – aiškina E. Andrejevas.

Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna ir tose vietose, kur įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių.

Žiema
Žiema
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių, todėl žvejys, anot E. Andrejevo, turi būti labai gerai išanalizavęs vandens telkinį, kuriame planuoja žvejoti.

Reikalinga speciali apranga ir įranga

Įsitikinus, kad ant vandens telkinio susiformavęs ledas yra pakankamo storio ir tvirtumo, žvejys turėtų pasirūpinti atitinkama apranga ir įranga. Kaip pasakoja Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas, patartina, kad žvejo apranga būtų nepralaidi vandeniui, kad jam įlūžus į eketę į drabužius besigeriantis vanduo jo netrauktų gilyn į vandens telkinį. Taip pat būtina turėti smaigus.

„Smaigai turi būti ne kišenėje, o patogiai uždėti, pavyzdžiui, per kaklą. Taip, kad įlūžus būtų galima jais greitai pasinaudoti. Kalbant apie aprangą, reikėtų rimtesnės, gali būti net neskęstantis kostiumas. Drabužiai turi būti patogūs, turi nekaupti vandens, šalia to galima turėti liemenes. Mes nenuskęsime, kai laikysimės su smaigais ir nesušalsime, jei būsime su tinkama apranga“, – teigia specialistas.

Be smaigų žvejys, susiruošęs į poledinę žūklę, turėtų turėti 10 – 15 cm ilgio virvę. Anot E. Andrejevo, geriausia, jei virvė bus surišta mazgais: į eketę įlūžusiam žvejui bus patogiau už virvės laikytis.

Poledinės žūklės mėgėjai į žvejybą nešasi ir ledo kirtimo priemonę. Kaip teigia E. Andrejevas, ledo grąžtu galima naudotis tik tada, kai ledo storis yra didesnis nei 7 cm. Kai ledo storis nesiekia 7 cm, reikia naudoti ledo kirtiklį: „Dar į žvejybą reikia neštis ledo kirtiklį. Svarbu įsiminti, kad jei pavyko prakirsti eketę vienu kirtimu, tai ledas yra per plonas. Ledo storis normalus, kai eketė perkertama per 3 – 4 kartus. Įžiemojus, kai ledo storis yra daugiau nei 7 cm, galima naudotis ir grąžtu.“

Specialistas tęsia, kad ant ledo galima lipti tik įsitikinus, jog artimiausia spinduliu nėra prakirstos didelės eketės.

Ką daryti įlūžus?

Jei vis dėlto realiai įvertinti ledo storio bei tvirtumo nepavyko ir žvejys įlūžo, E. Andrejevas pataria nepanikuoti ir prisiminti, kaip elgtis įlūžus į vandens telkinį.

„Įlūžus, visų pirma, kuo įmanoma greičiau bandyti pasinaudoti smaigais. Svarbu nepanikuoti, įsikabinti smaigais ir po truputį lipti. Jeigu pasiseka išlipti – atsistoti ir grįžti į tą pusę, iš kur atėjome. Jeigu tai yra upė, reikia išlipti prieš srovę, nes pasroviui gali nutraukti kojas žemyn ir žmogus paners po ledu“, – aiškina gelbėtojas.

Jei šalia įlūžusiojo ant ledo yra kitų žmonių, jie taip pat gali padėti nelaimėliui. E. Andrejevas pasakoja, kad eketėje atsidūrusiam žmogui geriausia numesti mazgais suraizgytą virvę arba virvę su kilpa, kad žmogus galėtų ją užsinerti ant rankos ir užveržti.

„Kitas žmogus, likęs ant ledo, turėtų bandyti padėti įvairiomis priemonėmis tam, kuris įlūžo. Jeigu nėra virvės, bandyti paduoti savo striukę. Bet čia yra viena bėda: įlūžęs žmogus nebegali tvirtai sugniaužti kumščio, todėl už kažko stipriai sugriebti jam yra sudėtinga. Todėl geriausia turėti virvę, kurią tas žmogus, kuris gelbėja, surištų į kilpą ir paduotų įlūžusiajam. Jis gali užsinerti tą virvę ant rankos, užveržti ir kažkiek bandyti prisitraukti. Žinoma, būtina kviesti pagalbą. Pačiam jokiu būdu neiti artyn, priartėti šliaužiant, kad būtų užimtas kuo didesnis ledo plotas“, – aiškina gelbėtojas.

Jeigu įlūžusį į eketę žveją pastebėjo žmogus ant kranto, pirmiausia jis turėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu, o tuomet vadovautis tomis pačiomis gelbėjimo rekomendacijomis kaip ir esantys ant ledo. E. Andrejavas pabrėžia, kad žmogus nuo kranto taip pat turėtų įvertinti ledo storį ir tvirtumą ir jei jam kyla abejonių, laukti pagalbos ir ant ledo nelipti.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vidurio Lietuvoje klajoja meška: medžiotojai dalijasi įrodymais (89)

Raseinių r. medžiotojai rado meškos pėdsakus. Kaip informuoja agroeta.lt, pėdsakai buvo rasti per...

Kalėdų eglėje rasta pelėda buvo paleista į laukinę gamtą

Kartu su Kalėdų egle į Rockefellerių centrą atkeliavusi pelėda antradienį, lapkričio 24 d.,...

Nufilmuota, kaip alkani drambliai ieško maisto Šri Lankos sąvartyne (1)

Kiekvieną dieną daugybė dramblių iš miško ateina į šį rytinėje Šri Lankos dalyje esantį...

Palankus metas parduoti šį turtą: jau nuo rugsėjo kyla kainos (36)

Nuo rugsėjo stebimas medienos rinkos atsigavimas įgijo pagreitį – lyginant su praėjusiais...

Neprižiūrimas šis turtas vertę praranda tiesiog akyse: darbai, kuriuos privalote atlikti rudenį (6)

Rudenį miškuose medžiams metant lapus, miškų savininkai atlieka šiuo sezonu aktualius sodinimo,...

Top naujienos

Gyvenimas ant rubežiaus: „Pircin aini su visais dziaugsmais“ (3)

Jeigu pabandysime aplink Musteiką 15-20 kilometrų spinduliu suskaičiuoti visus kaimus ir jo...

Spontaniška idėja tapo sėkmingu panevėžiečių verslu: per karantiną įgyvendinti patarimai padvigubino pardavimus (34)

Prieš pandemiją įmonė „Mur Mur apranga“ turėjo sėkmingą fizinę parduotuvę Panevėžyje ,...

Kas ir kodėl platina žinią apie teroro aktą Lietuvoje: įsivėlė ir Seimo nariai (26)

Kas sieja degantį vilkiką su dujų cisterna, Lenkijos parlamentarus iš valdančiųjų partijos ir...

Pandemijos akivaizdoje išryškėjo pavojinga tendencija: jeigu taip tęsis ir toliau, sulauksime ne tik aukų nuo koronaviruso (193)

Sveikatos specialistai pastebi, kad karantino metu ženkliai sumažėjęs visuomenės judėjimas gali...

Brangsta techninė apžiūra: kainas peržiūrinės kasmet (1)

Nuo kitų metų brangs techninė apžiūra . Labiausiai naujų kainų pokytį pajus mopedų ir...

Ekspertas įvertino kandidatų į ministrus tikrinimą: visi ženklai rodo, kad nėra situacija gera (429)

Prezidentas Gitanas Nausėda jau kitos savaitės pradžioje žada viešai pranešti, kurie naujosios...

Virusologas: COVID-19 virusas plinta ir antriniu, bet ne mažiau efektyviu keliu

Leidykla „Briedis“ pristato garsaus daktaro virusologo Franko Ryano knygą „Virusfera. Nuo...

6 skandinavų paslaptys apie jų tobulai tvarkingus namus, kurias pritaikyti galime kiekvienas

Pripažinkime – skandinavų namai visada atrodo nepriekaištingai. Viena vertus, nesunku perimti...

Rusišką vakciną Vengrija įsivežė neatsitiktinai: kyla rimtų klausimų (701)

Kol pasaulyje vyksta „vakcinų lenktynės“, bandant kuo greičiau rasti būdą, kaip užsitikrinti...

Butų perpardavinėtojas papasakojo, kaip atrodo jo darbas ir kiek iš to uždirba (238)

Liaudiškai vadinamas „pirikūpas“ arba perpardavinėtojas – kaip atrodo tokio žmogaus darbas?...

|Maža didelių žinių kaina