„Žvėrys bėga nuo žmonių, vengia jų draugijos. Grybautojai įprastai rėkauja, šūkauja, todėl taip nubaido gyvūnus. Pamatyti kokį žvėrį yra labai maža tikimybė, o kad jis dar ir užpultų žmogų – praktiškai neįmanoma“, – dėstė S. Kupšys.
Lietuvos miškuose galima sutikti šernų, stirnų, elnių, briedžių, lapių, vilkų, usūrinių šunų, lūšių.
Puls, jei rimtai prisidirbsite
Bandyti gintis gali ir jauniklius globojančios patelės, todėl prie jų taip pat nereikėtų artintis. „Aišku, jos pirmos nepuls. Tačiau jei pagriebsite kokį šerniuką ir jis pradės žviegti, laukite pasekmių. Kiekviena motina gina savo vaikus. Kita vertus, šerniukai dabar jau yra gerokai paaugę, tad sunku būtų juos pagauti ir pakelti“, – juokėsi pašnekovas.
Girininkų teigimu, nors žvėrys miškuose ir šalinasi žmonių, tačiau netikėtų susidūrimų vis tiek gali pasitaikyti.
„Pavyzdžiui, išlendate iš jaunuolyno ir atsitrenkiate į briedį, nes jis ramiausiai vaikštinėja po mišką ir nenujautė, kad pasipainios jūsų kelyje. Svarbiausia – nepanikuoti. Ramiai atbulomis atsitraukite ten, iš kur atėjote ir viskas. Jei lįsite prie gyvūno, jis gali gintis ir ragais, ir kanopomis. Miško žvėrys nėra naminiai gyvūnai, todėl nereikia stengtis prie jų prieiti, pabandyti glostyti. Briedis – ne karvė“, – įspėjo girininkai.
Sutikti vilką - praktiškai neįmanoma
Tačiau pašnekovai sutartinai tvirtino, jog per daugybės metų darbo praktiką nėra pasitaikę atvejų, kad žvėrys užpultų grybautojus.
Girininkai paragino grybautojus veikiau kuo labiau saugotis erkių, o ne miško žvėrių, nes kraujasiurbės kelia kur kas didesnį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei nei didieji gyvūnai.