Išmaniosios technologijos leidžia pamatyti, kiek miškų praradome per pastarąjį dešimtmetį

2014 m. pradžioje dienos šviesą išvydo naujas ir įdomus internetinis produktas – pasaulinė miškų stebėjimo sistema. Prie sistemos kūrimo prisidėjo Pasaulio išteklių institutas, „Google“ ir daugiau nei 40 kitų organizacijų. Pasaulinė miškų stebėjimo sistema turi integruotą perspėjimo modulį, kuris nustatytose teritorijose leidžia sekti ir fiksuoti miškų plotus, operatyviai stebėti pokyčius ir priimti savalaikius sprendimus. Pvz. Sistemos pagalba nustatyta, kad 2000-2012 metų laikotarpiu Pasaulis neteko apie 2,3 milijono kvadratinių kilometrų miško, o tai prilygsta 50-čiai futbolo stadijonų kiekvieną dieną...

Pasaulinė miškų stebėsenos sistema

Pasaulinė miškų stebėsenos sistema leidžia nustatyti miško iškirtimą ir/ar atsodinimą pakankamai tiksliai, beveik realiu laiku stebėti miškingų vietų pokyčius. „Google“ debesų technologijos naudojimas užtikrina duomenų apdorojimo greitį, apsaugą ir patikimumą. Ši sistema yra nemokama, paprasta naudoti, o integruota perspėjimų sistema leidžia laiku mobilizuotis ir imtis tinkamų miško apsaugos veiksmų.

Patyrinėti pasaulio miškų situaciją galite ČIA.

Miškų stebėsena Lietuvoje

Viešoje erdvėje sklandant prieštaringoms atskirų visuomenės grupių nuomonėms, kad Lietuvos miškai nėra tinkamai prižiūrimi ir tvarkomi, gamtininkų klubas „ORNI“ nuo 2013 metų pradėjo burti savanorius tyrėjus visoje Lietuvoje.  Jiems padedant siekiama pradėti stebėti pokyčius Lietuvos miškuose. Stebėsena susideda ne tik iš iškirstų ar atsodintų plotų nustatymo, bet ir specialiai atrinktų gyvūnų, augalų, kerpių, samanų ir grybų stebėjimo, žmogaus ūkinės veiklos stebėjimo.

Atskirų rūšių aptikimas konkrečiame miško plote leidžia daryti išvadas apie tos vietos ekosistemos sudėtį ir kokybę, bei nustatyti prielaidas teritorijos priežiūrai ir eksploatavimui. Pagrindinis miškų būklės stebėjimų tikslas - kasmet užfiksuoti kuo daugiau miško ekosistemų pokyčius indikuojančių rūšių ir reiškinių, kas leistų daryti išvadas apie teigiamus ir neigiamus pokyčius mūsų miškuose ir analizuoti to priežastis. Taip pat sužinotume kaip kertinėse miško buveinėse keičiasi biologinių vertybių (indikatorinių rūšių kerpių, samanų, grybų, augalų, vabzdžių, roplių, varliagyvių ir paukščių) vietinių populiacijų ar individų gausa, t.y. ar dabartinis miško naudojimas sukuria tvaraus miškų ūkio prielaidas.

Kokios rūšys rodo miško klestėjimą?

Į visuomeninio miškų būklės monitoringo programą įtrauktas tvariam miškui būdingų (indikatorinių) rūšių populiacijų gausos tyrimas. Tai daugiausiai pirminės ir kai kurios antrinės uoksinės (uoksuose ir natūraliose drevėse) perinčios paukščių rūšys: juodoji, žalioji ir pilkoji meletos, baltnugaris, tripirštis, vidutinis ir mažasis geniai, mažoji musinukė, šiaurinė ir paprastoji pilkosios zylės, bukutis ir margasparnė musinukė. Jų vietos populiacijų gausa nustatoma taškinių apskaitų metodu parinktuose apskaitų taškuose. 

Taip pat tiriama varliagyvių ir daugumos miško roplių rūšių vietos populiacijos gausa. Kuo daugiau žinoti apie šių rūšių gausos dinamiką miškuose tampa vis aktualiau, kadangi naujos miškininkystės technologijos, ypač valksmų diegimas, vietinių kelių plėtra tampa šiems gyvūnams nepalankiais išlikimui veiksniais. Varliagyvių ir roplių vietos populiacijų gausa nustatoma parinktose monitoringo atkarpose. 

Stambūs paukščių lizdai yra palankaus gamtai ūkininkavimo miškuose rodiklis. Stambiems lizdams priskiriami plėšriųjų (vanaginių) paukščių (suopio, erelio, vištvanagio, vapsvaėdžio, peslio), juodojo gandro ir kranklio lizdai.

Ką daro tyrėjai?

• Tyrimai atliekami miške išskirtuose tyrimų ploteliuose. Tyrimo plotelio dydis yra apie 50-100 ha.

• Tyrimo plotelyje yra: (dažniausiai) viena miško kertinė buveinė, parinkti 4 miško sklypai (stebėsenai vykdyti labiausiai tinkami miško sklypai, kurių kiekvieno plotas gali būti iki kelių hektarų), 5 stebėsenos (tyrimo) taškai ir 6 stebėsenos (tyrimo) atkarpos.

• Tyrimai kertinėje miško buveinėje ir parinktuose 4 miško sklypuose (stebėsenos plotuose) atliekami kasmet tris kartus - pavasarį, vasarą ir rudenį. 

• Kasmet pavasarį registruojami bei aprašomi grybai ir induočiai augalai (tik pavasarį augančios rūšys) ir stambiųjų geninių paukščių iškaltos drevės.

• Kasmet vasarą registruojami bei aprašomi: grybai ir induočiai augalai (tik vasarą augančios rūšys).

• Kasmet rudenį registruojamos bei aprašomos kerpės, grybai, samanos, skruzdėlynai, plyni kirtimai, atrankiniai ir atvejiniai miško kirtimai, negyvos medienos kiekis, stambiųjų miško paukščių lizdai, bebrų veikla, gaisrai ir jų pasekmės, keliai ir jų apkrovos, valksmai ir jų naudojimas, grioviai ir jų priežiūra.

• Tyrimai parinktuose 5 tyrimo taškuose atliekami kasmet du kartus - pavasarį ir vasarą. Tyrimo metu registruojami kai kurių rūšių paukščiai (matyti bei girdėti). Apskaita viename taške vykdoma 5 minutes.

• Tyrimai parinktose 6 tyrimo atkarpose atliekami kasmet du kartus - pavasarį ir vasarą. Tyrimo metu registruojami kai kurių rūšių varliagyviai ir ropliai.

Kaip dalyvauti?

Miškų ekosistemų stebėsenoje ypač kviečiamos dalyvauti vyresniųjų klasių (6-11 kl.) moksleivių grupės. Pageidautina, kad grupės vadovas būtų suaugęs asmuo. Taip pat kviečiami dalyvauti pavieniai ar į grupes susibūrę tyrėjai, kurie nori šį darbą atlikti savanoriškais pagrindais. 

Grupės vadovas arba pavienis tyrėjas, turi pasirinkti savo tiriamajai miškų būklės monitoringo veiklai vykdyti tinkamus miškus (tiek, kiek mano sugebės atlikti stebėsenos darbus). Pasirinkusios pageidaujamas stebėjimams teritorijas tyrėjų grupės ir pavieniai tyrėjai turi susisiekti su ORNI klubo koordinatoriais. Gavę informaciją apie tokį pageidavimą, projekto koordinatoriai išskirs stebėjimų vykdymui 5 miško sklypelius, 6 tyrimo taškus ir 6 tyrimo ruožus (atkarpas). Jei projekto koordinatorių pasiūlyta tyrimo plotų schema stebėtojams nėra priimtina, galima bus pasirinkti ir kitą, labiau tinkamą tyrėjams, teritoriją. Renkantis stebėjimo teritoriją labai svarbu, kad visi stebėtojai įvertintų savo galimybes kasmet reikiamu metu lankytis stebėjimų vykdymo plotuose, nes norint pasiekti gerų savanoriškos miškų ekosistemų stebėsenos būtina kaupti ir analizuoti ilgamečių stebėjimų duomenis.

Daugiau informacijos galite rasti ČIA.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „SAVANORIS - MIŠKUI BROLIS". Pagrindinis projekto tikslas - sustiprinti gamtininkų klubo „ORNI" pajėgumus, suformuojant prie jo veikiantį savanorių miško ekosistemų būklės stebėseną vykdysiančių tyrėjų (stebėtojų) tinklą.