2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, visa naudingųjų iškasenų gavyba padidėjo 5 proc. Net 11 proc. išaugo dolomito gavyba, smėlio ir žvyro – 6 proc., durpių – 1 proc. Sumažėjo tik klinties (2 proc.) ir molio (3 proc.) gavyba, GRYNAS.lt informavo Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai.
Anot jų, iš mūsų šalyje ištirtų 17 rūšių naudingųjų iškasenų yra eksploatuojamos devynios. Tai - klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, durpės, nafta, kreidos mergelis ir sapropelis.
Geologai sako, kad jos daugiausia naudojamos statybinių medžiagų pramonėje ar keliams tiesti. „Kasybos įmonės, mokėdamos mokesčius už žemės gelmių išteklių (kietųjų naudingųjų iškasenų ir naftos) naudojimą, kasmet papildo valstybės biudžetą keliomis dešimtimis milijonų litų", - sako LGT specialistai.
Jų teigimu, naudingosios iškasenos, išskyrus naftą, Lietuvoje iki šiol išgaunamos tik atviruose kasiniuose – karjeruose, durpių telkiniuose. LGT, kaip informavo GRYNAS.lt redakciją, yra išdavusi leidimus eksploatuoti 327 karjerus (be durpynų).
„Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą naudoti (eksploatuoti) galima tik detaliai išžvalgytus ir Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka aprobuotus išteklius", - sako specialistai.
Jei nežinote, naudingosios iškasenos – tai gamtinės mineralinės medžiagos, esančios žemės gelmėse. Jos naudojamos materialinėje gamyboje ar kitoms reikmėms.
Geologai sako, kad pagal vertę ir gavybos bei naudojimo kiekį, svarbiausios pasaulyje naudingosios iškasenos yra statybos pramonei ir kelių tiesimui skirta skalda, statybos ir apdailos akmuo, žvyras ir smėlis, energetinių resursų žaliava (nafta, akmens anglis, durpės), geležies rūda, klintis cemento pramonei ir žemės ūkiui, molis, akmens druska ir kt.
Tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje pastebima įdomi tendencija. Daugėjant gyventojų skaičiui, kad būtų išlaikytas pasiektas gyvenimo lygis, labai padidėjo išgaunamų žemės gelmių išteklių kiekis – per paskutinį šimtmetį jų išgauta daugiau nei per visą ankstesnį žmonijos gyvavimo laikotarpį.
Lietuvoje didžiulis dėmesys iki šiol skiriamas naftos paieškoms. Mūsų šalyje naftos ilgai nepavyko rasti, tik 1968 m. Šiūparių gręžinyje, netoli Gargždų, ištryško pirmasis naftos fontanas. Kaip GRYNAS.lt teigė Lietuvos geologijos tarnybos specialistai, nafta Lietuvoje aptinkama 1850–2000 metrų gylyje, daugiausiai kambro sluoksniuose. Dėl didelio slėgio iš gręžinio ji kyla pati ir ištrykšta. Kai po tam tikro eksploatavimo laiko nustoja trykšti, verslovėje pastatomi siurbliai.
