aA
Pats didžiausias pavojus dirvožemiui – žmogus, būtent žmogaus veikla tapo svarbiausia žemę keičiančia jėga, konstatuoja Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas, ketvirtadienį dalyvavęs konferencijoje, skirtoje pasauliniams dirvožemio metams paminėti.
Fabijoniškėse kažkada veikęs sąvartynas ir dabar teršia aplinką
Fabijoniškėse kažkada veikęs sąvartynas ir dabar teršia aplinką
© Google Maps

Anot geologo, žmogus ne tik kasa ir naudoja dirvožemį, bet ir formuoja naujus geologinius sluoksnius – technogeninius darinius (atliekų sankaupas, sąvartynus), kurie teršia natūralų dirvožemį. Yra paskaičiuota, kad visos Lietuvos mastu žmogaus sukurto dirvožemio galime turėti daugiau kaip vieną kubinį kilometrą.

Lietuvos dirvožemis užterštas, bet saugus

Kalbėdamas apie technogeninius darinius, kuriuos formuoja žmogaus veikla, J. Satkūnas minėjo vieną pavyzdį – Fabijoniškių mikrorajoną.

„Žmogaus sukurtiems technogeniniams dariniams priskirtini istoriškai susiklostę kultūriniai sluoksniai – savavališki sąvartynai, atliekų sankaupos ir kitos be žmogaus priežiūros suformuotos grunto sankaupos ar sluoksniai. Šie dariniai yra užteršti įvairiomis medžiagomis. Tai yra silpni gruntai, galintys deformuotis ar suformuoti nuošliaužas. Vienas mūsų technogeninio grunto pavyzdys – Fabijoniškių kalva, kur buvo buities ir kitų atliekų sąvartynas. Dabar tik tai žinodami galime tą kalvą atskirti nuo kito reljefo, nes ji jau pavirtusi įprasta reljefo forma. Tačiau biochemiškai ji yra labai išsiskirianti ir matome, kad iš jos sklindantis filtratas užteršia dirvožemį iki ypač pavojingo lygmens“, - sakė J. Satkūnas.

Jo teigimu, yra paskaičiuota, kad visos Lietuvos mastu galime turėti daugiau kaip vieną kubinį kilometrą technogeninio grunto – žmogaus sukurto dirvožemio.

Jonas Satkūnas
Jonas Satkūnas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Tokį skaičiavimą padarėme vykdydami geologinį kartografavimą Kauno miesto pavyzdžiu. Ten vietomis technogeninių darinių yra iki 12 metrų, Vilniuje – dar daugiau – vietomis iki 16 metrų storio žmogaus sukurto dirvožemio. Ar tai daug, ar mažai? Nežinau, negaliu palyginti, nes kituose kraštuose tokie skaičiavimai nėra padaryti“, - nesiryžo šių skaičių įvertinti geologas.

Vis dėlto konferencijoje skaitydamas pranešimą apie geologinius pavojus pasaulyje ir Lietuvoje, J. Satkūnas, vertindamas Lietuvos situaciją, darė išvadą, kad mūsų padėtis yra palyginti labai gera.

„Lietuvos dirvožemis yra natūralus, dar nėra tiek daug žmogaus formuotas ir paveiktas. Jis yra švarus, jis yra ekologiškai ir biologiškai saugus, todėl jis yra ir labai brangus. Turime aptarti visas galimybes, kaip galime geriau veikti ir dirbti, kad mūsų brangus turtas išliktų ateities kartoms“, - sakė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas.

Viceministrė: tai opi problema visoje Europoje

Savo ruožtu konferencijoje sveikinimo žodį tarusi aplinkos viceministrė Daiva Matonienė pirma akcentavo, kad šie metai tarptautiniu mastu yra skirti dirvožemio problemoms aptarti ir jas spręsti, nes dirvožemis iš tiesų yra neįkainojamas turtas, kurį būtina saugoti ir naudoti tvariai.

„Jungtinių Tautų 68-oji asamblėja 2015-uosius yra paskelbusi Tarptautiniais dirvožemio metais. Šie metai skirti išryškinti nebylų, tačiau esminį dirvožemio vaidmenį žemės ekosistemų veikloje. Metų šūkis: „Sveikas dirvožemis - sveikam gyvenimui. 2006 metais buvo priimta dirvožemio apsaugos teminė strategija, kurioje dirvožemio degradacija įvardyta kaip labai rimta ir opi Europos problema“, - sakė D. Matonienė.

Daiva Matonienė
Daiva Matonienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Anot jos, pagrindinė priežastis, kodėl vyksta dirvožemio degradacija, – žmogaus veikla: netinkamas ūkininkavimas, miškininkystė, pramonė, turizmas, miestų plėtra, statybos darbai.

„Dėl to mažėja dirvožemio derlingumas, anglies kiekis, biologinė įvairovė, gebėjimas sulaikyti vandenį, sutrikdomi dujų ir maistinių medžiagų ciklai, blogiau skaidosi teršalai“, - vardijo viceministrė.

Yra paskaičiuota, kad 115 mln. ha arba apie 12 proc. viso Europos žemės paviršiaus ploto yra veikiami vandens erozijos, o 42 mln. ha – vėjo erozijos. Mažas organinių medžiagų kiekis yra būdingas 45 proc. Europos dirvožemiui, ypač Pietų Europoje.

„Apskaičiuota, kad visoje Europoje gali būti užteršta 3,5 mln. sklypų“, - konstatavo D. Matonienė.

Anot jos, Europos Sąjungoje iki šiol nėra sistemingos ir suderintos dirvožemio stebėsenos sistemos ir vieningai įvardytų problemų sprendimo žingsnių, todėl tai galėtų būti viena sričių, su kuria reikėtų rimtai padirbėti.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Paslaptingas ąžuolas vejasi Stelmužę (5)

Neįtikėtinos radybos Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje.

Dažnas lietuvis net neįsivaizduoja, kokį turtą iš tiesų valdo: klaidos, dėl kurių jo vertė krenta tiesiog akyse (37)

Lietuvoje yra daugiau nei 255 tūkst. privačių miškų savininkų, kurių atsakomybė – Lietuvoje...

Aplinkos ministerija siūlo drausti žvejoti lašišas dar dviejose Nemuno atkarpose (4)

Aplinkos ministerija šią savaitę pranešė parengusi Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse...

Pasieniečiai užfiksavo įspūdingą gamtos šėlsmą: galingas viesulas išguldė medžius (22)

Liepos 28 d. pavakarę Valstybės sienos apsaugos tarnybomis kameromis užfiksuotas įspūdingas...

Prisirinkusi neįprastų baravykų, moteris sunerimo: Lietuvoje toks poelgis brangiai kainuotų (54)

Kur bekeliautų lietuviai, noras grybauti jiems seka iš paskos. Apie 10 metų Škotijoje gyvenanti...

Top naujienos

Naujas Cichanouskajos vaizdo įrašas: baltarusiai pasirinko sako, kad situacija kritinė (458)

Kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Sviatlana Cichanouskaja įrašė naują vaizdo...

Avulis apie besiskolinančią Lietuvą: skolų grąžinti nereikės, todėl atsisakyti pinigų būtų kvaila (95)

Nors Lietuvos ekonomika dėl koronoviruso nukentėjo palyginti nedaug, nereikėtų atsisakyti...

Įsisiūbuojant streikams – žinia iš Lukašenkos: aš kol kas gyvas įspėjo, kad streikai turės neigiamų padarinių (195)

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka įspėjo, kad streikai turės neigiamų...

Statybose – rimti nerimo signalai: pildosi prognozuotas scenarijus (47)

Statistikos departamentui paskelbus, kad per metus atliktų statybos darbų sumažėjo 7,3 proc.,...

Du koronaviruso atvejai patvirtinti vienos Panevėžio kavinės lankytojams (2)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ( NVSC ) Panevėžio...

Po Vakarų spaudimo prabilo Baltarusijos ministras: norime kalbėtis papildyta (112)

Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus paskelbė, kad Minskas yra pasiruošęs...

Populiarusis „Adform kiemelis“ toliau sėja paniką: nustatyti nauji koronaviruso atvejai dalyvavusiems ir kitame renginyje (14)

Šiandien Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė, kad Lietuvoje per parą...

Lietuvoje – 22 nauji koronaviruso atvejai daugėja atvejų, susijusių su židiniu Kauno senamiestyje (142)

Penktadienį skelbiami nauji duomenys dėl koronaviruso Lietuvoje. Skelbiama apie 22 naujus atvejus.

Vilniuje į amžinąją kelionę palydimas Aurelijus Katkevičius (2)

Penktadienį Vilniuje atsisveikinama su žurnalistu, redaktoriumi, vertėju Aurelijumi...

Leyen ragina paskelbti sankcijų Baltarusijai (13)

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį paragino Europos Sąjungą...

|Maža didelių žinių kaina