aA
Pats didžiausias pavojus dirvožemiui – žmogus, būtent žmogaus veikla tapo svarbiausia žemę keičiančia jėga, konstatuoja Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas, ketvirtadienį dalyvavęs konferencijoje, skirtoje pasauliniams dirvožemio metams paminėti.
Fabijoniškėse kažkada veikęs sąvartynas ir dabar teršia aplinką
Fabijoniškėse kažkada veikęs sąvartynas ir dabar teršia aplinką
© Google Maps

Anot geologo, žmogus ne tik kasa ir naudoja dirvožemį, bet ir formuoja naujus geologinius sluoksnius – technogeninius darinius (atliekų sankaupas, sąvartynus), kurie teršia natūralų dirvožemį. Yra paskaičiuota, kad visos Lietuvos mastu žmogaus sukurto dirvožemio galime turėti daugiau kaip vieną kubinį kilometrą.

Lietuvos dirvožemis užterštas, bet saugus

Kalbėdamas apie technogeninius darinius, kuriuos formuoja žmogaus veikla, J. Satkūnas minėjo vieną pavyzdį – Fabijoniškių mikrorajoną.

„Žmogaus sukurtiems technogeniniams dariniams priskirtini istoriškai susiklostę kultūriniai sluoksniai – savavališki sąvartynai, atliekų sankaupos ir kitos be žmogaus priežiūros suformuotos grunto sankaupos ar sluoksniai. Šie dariniai yra užteršti įvairiomis medžiagomis. Tai yra silpni gruntai, galintys deformuotis ar suformuoti nuošliaužas. Vienas mūsų technogeninio grunto pavyzdys – Fabijoniškių kalva, kur buvo buities ir kitų atliekų sąvartynas. Dabar tik tai žinodami galime tą kalvą atskirti nuo kito reljefo, nes ji jau pavirtusi įprasta reljefo forma. Tačiau biochemiškai ji yra labai išsiskirianti ir matome, kad iš jos sklindantis filtratas užteršia dirvožemį iki ypač pavojingo lygmens“, - sakė J. Satkūnas.

Jo teigimu, yra paskaičiuota, kad visos Lietuvos mastu galime turėti daugiau kaip vieną kubinį kilometrą technogeninio grunto – žmogaus sukurto dirvožemio.

Jonas Satkūnas
Jonas Satkūnas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Tokį skaičiavimą padarėme vykdydami geologinį kartografavimą Kauno miesto pavyzdžiu. Ten vietomis technogeninių darinių yra iki 12 metrų, Vilniuje – dar daugiau – vietomis iki 16 metrų storio žmogaus sukurto dirvožemio. Ar tai daug, ar mažai? Nežinau, negaliu palyginti, nes kituose kraštuose tokie skaičiavimai nėra padaryti“, - nesiryžo šių skaičių įvertinti geologas.

Vis dėlto konferencijoje skaitydamas pranešimą apie geologinius pavojus pasaulyje ir Lietuvoje, J. Satkūnas, vertindamas Lietuvos situaciją, darė išvadą, kad mūsų padėtis yra palyginti labai gera.

„Lietuvos dirvožemis yra natūralus, dar nėra tiek daug žmogaus formuotas ir paveiktas. Jis yra švarus, jis yra ekologiškai ir biologiškai saugus, todėl jis yra ir labai brangus. Turime aptarti visas galimybes, kaip galime geriau veikti ir dirbti, kad mūsų brangus turtas išliktų ateities kartoms“, - sakė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas.

Viceministrė: tai opi problema visoje Europoje

Savo ruožtu konferencijoje sveikinimo žodį tarusi aplinkos viceministrė Daiva Matonienė pirma akcentavo, kad šie metai tarptautiniu mastu yra skirti dirvožemio problemoms aptarti ir jas spręsti, nes dirvožemis iš tiesų yra neįkainojamas turtas, kurį būtina saugoti ir naudoti tvariai.

„Jungtinių Tautų 68-oji asamblėja 2015-uosius yra paskelbusi Tarptautiniais dirvožemio metais. Šie metai skirti išryškinti nebylų, tačiau esminį dirvožemio vaidmenį žemės ekosistemų veikloje. Metų šūkis: „Sveikas dirvožemis - sveikam gyvenimui. 2006 metais buvo priimta dirvožemio apsaugos teminė strategija, kurioje dirvožemio degradacija įvardyta kaip labai rimta ir opi Europos problema“, - sakė D. Matonienė.

Daiva Matonienė
Daiva Matonienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Anot jos, pagrindinė priežastis, kodėl vyksta dirvožemio degradacija, – žmogaus veikla: netinkamas ūkininkavimas, miškininkystė, pramonė, turizmas, miestų plėtra, statybos darbai.

„Dėl to mažėja dirvožemio derlingumas, anglies kiekis, biologinė įvairovė, gebėjimas sulaikyti vandenį, sutrikdomi dujų ir maistinių medžiagų ciklai, blogiau skaidosi teršalai“, - vardijo viceministrė.

Yra paskaičiuota, kad 115 mln. ha arba apie 12 proc. viso Europos žemės paviršiaus ploto yra veikiami vandens erozijos, o 42 mln. ha – vėjo erozijos. Mažas organinių medžiagų kiekis yra būdingas 45 proc. Europos dirvožemiui, ypač Pietų Europoje.

„Apskaičiuota, kad visoje Europoje gali būti užteršta 3,5 mln. sklypų“, - konstatavo D. Matonienė.

Anot jos, Europos Sąjungoje iki šiol nėra sistemingos ir suderintos dirvožemio stebėsenos sistemos ir vieningai įvardytų problemų sprendimo žingsnių, todėl tai galėtų būti viena sričių, su kuria reikėtų rimtai padirbėti.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Grybautojai be ribų: gybus lupa kone po langais (9)

Kaip niekada grybų turtingas ruduo sušaukė į miškus grybautojus – ir mėgėjus, kurie...

Gamtosauga ir gyvūnija viduramžiais rūpintasi tikintis naudos: sužinokite, kokios būdavo skiriamos nuobaudos (9)

Tūkstančius metų baltai naudojosi girių gėrybėmis, buvo medžiotojai ir medkirčiai. Senovės...

Dzūkijoje pasirūpinta retais vėžliukais: be žmogaus pagalbos jiems išlikti būtų sunku (3)

Šiandien Metelių regioniniame parke įvyko „vėžliakasis“. Regioninio parko direkcija...

Australijoje žuvo mažiausiai 380 įstrigusių delfinų (4)

Australijos pietinėje Tasmanijos saloje žuvo mažiausiai 380 įstrigusių delfinų, o gelbėtojams...

Iš miško grybus bagažinėmis vežantys grybautojai supykdė gamtininką: jūs elgiatės kaip impulsyvūs bepročiai ir barbarai (263)

Šįmet socialinėje platformoje „Facebook“ nestigo krepšių, karučių ir net bagažinių,...

Top naujienos

Dešimtmečių senumo kariniame ginče vėl liejasi kraujas – artimiausios savaitės bus lemtingos (106)

Viena seniausių pasaulio konfliktų, Kalnų Karabache vėl įsiplieskęs kruvinas teritorinis ginčas...

„Puota maro metu“: per karantiną ministerijų valdininkų atlyginimai kilo tūkstančiais (279)

Kol šimtai tūkstančių dirbančiųjų šalyje per 3 karantino mėnesius buvo išleisti į prastovas...

Koronavirusas Lietuvoje: židiniuose fiksuota mažiau nei pusė atvejų, sudėtinga situacija Šiaulių ir Radviliškio ligoninėse per parą - 105 koronaviruso atvejai ir 1 mirtis (171)

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 105 nauji koronaviruso atvejai ir 1 mirtis. Tai LRT radijui...

Baltarusijos programišiai įsilaužė į valstybinę televiziją: mes parodysime tiesą (86)

Vakarinė Baltarusijos valstybinių televizijos kanalų „Belarus 1“ ir ONT transliacija internete...

Kęstutis Girnius. Kokia valdančioji koalicija būtų Nausėdai parankiausia? (56)

Prezidentas Gitanas Nausėda yra nedviprasmiškai pareiškęs, kad jis aktyviai dalyvaus naujos...

Vitas Vasiliauskas: skolos lygis bus didžiausias Lietuvos istorijoje papildyta (355)

Naujausi rodikliai patvirtina, kad pagrindiniai ekonomikos sektoriai – pramonė, prekyba, eksportas...

Veryga dėl antrosios bangos turi pakenčiamą ir daug prastesnį ligos plitimo scenarijus rekordų bus ir daugiau, apribojimai gali laukti maitinimo įstaigų (330)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienio rytą interviu Delfi sakė bijantis...

Edita Rouge | D+ nariams

Už patyčias mokykloje yra atsakinga šeima. Mokytojo vaidmuo čia antraeilis

Patyčių mokyklose problema yra sprendžiama, tačiau neišspręsta. Šeimos, kurių vaikai mokykloje...

|Maža didelių žinių kaina