„Į Lietuvą jau grįžta gandrai. 2024.02.26. Klaipėda – Šilutė kelias“, – rašė gandrą lizde užfiksavęs D. Arlauskas. Gyventojai šiomis dienomis pastebi vieną kitą sparnuotį ir džiaugiasi, kad šie grįžo į gimtinę, vis dėlto ornitologas sako, kad greičiausiai tai tiesiog per žiemą šalyje likę paukščiai.
„Labai tikėtina, kad tai – likę žiemoti paukščiai. Ypač jei jie užfiksuoti pamaryje, nes ten kasmet žiemoja po kelis gandrus. Taip pat buvo atvejis Utenos rajone, kur žmonės per žiemą globojo gandrus, o pagerėjus orams juos paleido.
Mažai tikėtina, kad tai grįžę iš Afrikos gandrai, tam dar tikrai nėra laikas. Įprastai jei gandrai ir pasirodo anksti, tai vis tiek būna kovo vidurys, pavieniai parskrenda galbūt kovo pradžioje, tačiau vasario viduryje grįžimas būtų ekstremaliai ankstyvas“, – tikina Lietuvos ornitologų draugijos narys, „Pažinkime paukščius drauge“ edukatorius Gediminas Petkus.
Anot jo, gandrai yra tolimieji migrantai, įveikia didelius atstumus, todėl grįžta įprastu laiku.
„Dažniausia taip anksti matomi žiemoti likę gandrai, žiemoti kai kurie liko sąvartynuose, kur prasimano maisto, pamaryje jie pasimaitina žuvelėmis atskridę prie žvejų arba žmonės globoja tuos, kurie neišskrido“, – aiškina jis.
Kas tikrai pasirodė, sako ornitologas, tai – vieversiai, pempės, žąsys, gervės, kovai.
„Gandrai kasmet grįžta į tą patį lizdą. Pirmieji į šalį parskrenda patinai, kurie lizdus tvarko, vėliau pasirodo patelės.
Jauni paukščiai į savo lizdus negrįžta, laikosi būreliais, o lytiškai subrendę parskrenda arba pas tėvus į lizdus, arba bando susikurti savo, ar užimti kitų gandrų perėjimo vietą“, – tikina G. Petkus.
Kur šiuo metu yra Lietuvą palikę siųstuvais žieduoti gandrai galima pamatyti svetainėje movebank.org.
