Artėjantys 2013-ieji metai bus juodosios gyvatės metai. Gyvatės laikomos išminties ir grožio simboliu, tačiau neretai žmonės klaidingai šiuos gyvūnus laiko agresyviais ir nemielais gyvūnais. Specialistai tikina, kad su gyvate, kaip ir su bet kuriuo kitu gyvūnu, galima atrasti ryšį ir susidraugauti.
Lietuvos zoologijos sodo vyresnioji herpetologė Alma Pikūnienė teigia, kad norint atrasti ryšį su gyvate pirmiausia reikia suprasti jos elgseną.
Žmonės neretai mano, kad gyvatės – agresyvūs ir neprognozuojami gyvūnai. Specialistė teigia, kad gyvatės agresyvumą demonstruoja tik tada, kai jaučia pavojų.
Be to, A. Pikūnienė įsitikinusi, kad stebint gyvačių elgseną ir žmonės gali rasti naudingų dalykų.
Apie gyvačių elgseną, jų priežiūrą ir charakterį pasakoja A. Pikūnienė,
- Koks gyvūnas yra gyvatė? Kaip jį galima apibūdinti?
- Gyvatė yra išminties simbolis. Kartu tai neprognozuojamo, pikto gyvūno įvaizdis. Tačiau tai nėra visiška tiesa. Išmintis atsispindi gyvatės elgesyje, jos medžioklės įpročiuose. Gyvatė niekada nedaro netikslingų, nereikalingų judesių. Pirmiausiai apmąsto, pirmiausiai išlaukia momento ir tada jau jau griebia savo nužiūrėta grobį. Manau, kad tai yra išmintinga. Mes taip sutaupytume daug energijos jei elgtumėmės taip, kaip gyvatė.
Jos piktumas tai yra tiesiog gynimosi pozicija. Tai yra gyvūno bandymas apsisaugoti nuo pavojų, nuo priešų.
- Kinijoje sakoma, kad gyvatė yra ir grožio simbolis.
- Taip, Rytų kultūroje gyvatė apskritai labai vertinama. Ji vertinama ne tik kaip grožio simbolis, tai yra ir vaistai. Iš gyvačių nuodų, iš gyvačių įvairių organų Rytų medicinoje gaminami įvairūs vaistai. Tai pagarbos vertas gyvūnas, kuris gali išgydyti nuo ligų, kai neveikia jokios kitos priemonės. Todėl gyvatė ypatingai vertinama. Jei gyvūnas padeda tai jis tampa gražus, mielas, todėl jis Rytų šalyse labai vertinamas.
- Galima prognozuoti, kad gyvatės metais išaugs žmonių susidomėjimas gyvatėmis.
- Manau, kad išaugs, nes taip tradiciškai būna. Kai buvo triušio metai, žmonės labiau domėjosi triušiukais. Kas negalėjo auginti triušiukų, pirkdavo žiurkėnus. Kai buvo drakono, roplio simbolio metai, daug žmonių įsigijo barzdotų ogamų, kurios primena drakoną. Padidėjo iguanų paklausa.
- Ar gyvatės reikalauja daug priežiūros?
- Gyvatėms ir žalčiams daug priežiūros nereikia, bet reikia sudaryti specialias sąlygas. Jeigu tas sąlygas sudarai, išpildai – priežiūros reikia minimaliai. Daug mažiau, nei bet kuriam šiltakraujui gyvūnui, tarkim paukščiukui, kačiukui ar žiurkėnui.
- Ar įmanoma su gyvate susidraugauti? Pajausti ryšį?
- Be abejo. Gyvatės pažįsta savo prižiūrėtojus, jos pažįsta pagal kūno šilumą, pagal mūsų skleidžiamas chemines medžiagas. Jos labai gerai tą sugeba išanalizuoti. Tas nuolatinis liežuvėlio kaišiojimas yra aplinkos tyrinėjimas. Tai nėra agresijos ženklas. Tai yra bandymas išsityrinėti aplinką. Jos tai daro labai aktyviai ir kiekvienas naujai atėjęs dirbti žmogus yra apuostomas, patikrinamas liežuviu ir įvairiai bandomas.
- Šuniuką ar kačiuką gali paglostyti. Kas patinka gyvatėms?
- Gyvatės lygiai taip pat mėgsta švelnius judesius. Jos nemėgsta staigių prisilietimų – jos to bijo, jos to vengia, jos tai priima kaip grėsmę savo saugumui. Jeigu su gyvate elgtis ramiai, išlaikytai, tai ji lygiai taip pat gali priprasti. Gyvatės ypatingai mėgsta būti ant rankų. Jeigu žmogus gyvatę augina nuo mažens ir ima dažnai ima rankų, tai iš tiesų ji jaučia rankų šilumą, o prie šilumos ropliai visada linkę artėti, glaustis.
- Kokie nauji metai bus zoologijos sodo gyvatėms? Kaip tik pirmadienį gyvatės maitinamos.
- Taip, pirmadieniais, kartą per savaitę, vyksta maitinimas. Manu, kad bandysime palepinti skanesniais graužikais. Nors iš tiesų mes ir taip kaitaliojame rūšis. Jei būtų kitas sezonas galbūt rastume egzotinio pašaro. Beje, kai kurios gyvatės yra gurmanės, kaip ir kiti gyvūnai, ir mėgsta įvairius mažų paukščių kiaušinius. Kartais mūsų papūgos palieka, neperi kiaušinių, tai juos atiduodame gyvatėms. Tai būna toks palepinimas.
