Tamsusis plikšliužis, arba didysis arionas (lot. Arion ater, vok. Große Wegschnecke) – plikšliužinių (Arionidae) šeimos pilvakojis moliuskas. Kartais dar vadinamas juoduoju arionu. Nuo 1989 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Rūšis atsidūrusi ant išlikimo ribos.
Paplitimas. Atskiros populiacijos aptinkamos šiaurinėje Vakarų ir Vidurio Europoje. Mažos populiacijos rastos Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Farerų salose. Visose šalyse moliuskas laikomas retu arba labai retu. Mėgsta drėgnas vietas su lapuočiais medžiais, krūmokšniais, tankia žolija. Lietingomis dienomis galima aptikti atvirose pievose, ypač jei yra karvių mėšlo.
Lietuvoje populiacijos gausumas niekada nebuvo vertintas. Tinkamose buveinėse randama po 1 – 3 individus 1 kv. m. Lietuvoje užfiksuotos tik trys gyvybingos populiacijos: Upitos, Vieviržos (Klaipėdos raj.) ir Jūros (Šilalės raj.) upių slėniuose. Kiekvienoje populiacijoje aptikta po 100 – 150 moliuskų.
Biologija ir ekologija. Tamsieji plikšliužiai Lietuvoje išgyvena 1 – 1,5 metus. Vieną kartą per metus, rugpjūčio pab. - rugsėjo mėn. keliomis dėtimis deda kiaušinius (nuo 17 iki 50 – 90). Kiaušinius slepia lapų paklotėje bei po trūnijančių medžių nuokritomis. Padėję kiaušinius – žūsta.
GRYNAS.lt rašė apie panašų didelį moliuską, kuris nejuokais išgąsdino vieną sostinės gyventoją.
Priklausomai nuo metų, žiemoti gali kiaušiniai arba jaunikliai. Išsiritę šliužai būna 5 – 6 mm ilgio, gelsvai rausvos, kreminės spalvos. Ūgtelėję iki centimetro, jie pradeda pilkėti, kol galiausiai tampa tamsios spalvos. Suaugę arionai būna visiškai juodi tik vidurinioji pado juosta pilkšva, nors yra pasitaikę atvejų kai buvo rasti ir kitokių spalvų: raudonai geltona, raudonai ruda, tamsiai ruda. Gali užaugti iki 15 cm ilgio ir 2 cm pločio. Tamsiojo plikšliužio šone esanti skylė yra jo "nosis". Moliuskas pro ją kvepuoja.
Kūnas būna padengtas lipniomis gleivėmis. Jos padeda judėti, drėkina kūną ir veikia kaip apsaugos priemonė, nes yra labai nemalonaus skonio. Gleivės palieka sunkiai nuplaunamas dėmes.
Gamtai jie labai naudingi, nes yra uolūs skaidytojai. Minta žoliniai augalais, grybais, pūvančia organika.
Grėsmės ir apsauga. Juodiesiems arionams labiausiai kenkia medžių kirtimo ir melioracijos darbai. Labai svarbu išsaugoti pagrindines buveines: jose negalima rengti specialių poilsio zonų, nes jos gali pakeisti esamą buveinę. Gyvulių ganymas arionų gyvenamoje vietovėje jiems nekenkia. Svarbiausia nesausinti žemės, nekirsti medžių ir netrikdyti jų ramybės.
