Aukštai esančiuose ledynuose gamta gali sukurti įstabaus grožio kūrinius. Andų viršukalnėse vyrauja sausas oras ir retai būna debesuota, todėl sniegui virsti aštriomis, iki kelių metrų aukščio siekiančiomis skulptūromis labai paprasta.
Vietiniai tokius darinius vadina Nieves Petinentes arba tiesiog Petinentes (atgailaujantys nusidėjėliai). Sniego arba ledo aštrūs smaigaliai visada būna atsisukę į pietų pusę – ten kur juos daugiausiai veikia saulės šviesa. Dažniausiai jie susiformuoja ne pavieniui, o dideliais plotais ir gali būti nuo kelių centimetrų iki 5 metrų aukščio. Keliautojai teigia, kad beveik visuose Anduose, kur aukštis didesnis nei 4000 m, galima aptikti Petinentes.
Pirmasis šias ledo formas aprašė Čarlzas Darvinas 1839 m. Jo garsiosios kelionės aplink pasaulį metu, čia ėjo vienas iš jo maršrutų. Anuomet mokslininkas manė, kad tai vėjo sukurti dariniai, bet su vėju jie iš tikro neturi nieko bendro.
Petinentes susiformuoja kai saulės spinduliai ledą paverčia iš karto į garus, prieš tai jo neištirpdę, t. y. praleidžiama skysta vandens pavidalo forma. Šis procesas vadinamas sublimacija. Ledo luitai yra skirtingo tankio, todėl kai kuriose vietose sublimacija yra stipresnė nei kitose. Kur ji stipresnė – susidaro duobutės, kurios koncentruoja saulės spindulius ir dar labiau stiprina tirpimą. Galiausiai saulė išgraužia ledo luitą, bet viršuje lieka smaigaliai, kuriuose sublimacijos procesas buvo labai silpnas.
Mikrolygmenyje, tokios pačios figūros naudojamos ir saulės panelėse, gaminančiose elektros energiją. Tokia smaili forma padeda geriau koncentruoti saulės spindulius ir geriau surinkti jo nešamą energiją.
