Gamtos stichijos – nuo viesulų iki karščio bangų 2001–2010 metais nusinešė šimtus tūkstančių žmonių gyvybių. Be to, pirmasis XXI amžiaus dešimtmetis, JT ekspertų duomenimis, buvo šilčiausias nuo maždaug 1850–ųjų, kai buvo pradėti reguliariai fiksuoti orų duomenys.
Jau seniai stebima klimato šilimo tendencija tęsiasi, teigia Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) mokslininkai. „Didėjanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija keičia mūsų klimatą ir tai turi rimtų padarinių“, – pristatydamas studijos rezultatus sakė WMO generalinis sekretorius Mišelis Žaro.
Anot duomenų, vidutinė metinė temperatūra padidėjo iki 14,47 laipsnio. Tai yra 0,47 laipsnio daugiau nei 1961–1990 metų laikotarpiu.
Vienas klimato šilimo padarinių, pasak WMO, yra stiprus ledynų tirpimas. Ledo danga Arktyje praėjusį dešimtmetį, palyginti su 7–uoju dešimtmečiu, sparčiai mažėjo. 2007–aisiais ji buvo 39 proc. mažesnė nei ilgametis vidurkis. Šis rekordas pagerintas 2012 metais.
Kartu Šiaurės Atlante padaugėjo tropinių viesulų skaičius: jis išaugo nuo vidutiniškai 12 1981–2000 metais iki vidutiniškai 15 2001–2010 metais. Praėjusį dešimtmetį viesulai pasaulyje nusinešė beveik 170 000 gyvybių.
Tačiau praėjusį dešimtmetį, palyginti su 1991–2000 metų laikotarpiu, žuvusiųjų nuo audrų skaičius sumažėjo 16 proc. Tai pirmiausiai sietina su išankstinio perspėjimo apie stichijas sistema ir geresniu pasirengimu joms.
Iš viso, WMO duomenims, stichijos pražudė daugiau kaip 370 000 žmonių. Tai yra 20 proc. daugiau nei 1991–2000 metais. Didėjimą lėmė pirmiausiai tai, kad ženkliai daugiau žmonių gyvybių nusinešė karščio bangos.
