Dubysos senvagėse slepiasi vijūnai

Dubysos aukštupyje, tarp Jusaičių (Šiaulių r.) ir Deivių (Kelmės r.) išlikusios vertingos Dubysos senvagės. Jos patenka į Kurtuvėnų regioninio parko ekologinės apsaugos zoną ir net dvi buveinių apsaugai svarbias teritorijas (BAST) – Vijurkų pievas ir Dubysos upės slėnį ties Bazilionais. Rengiant šių teritorijų gamtotvarkos planus, pastaraisiais metais buvo atlikti ir Dubysos senvagių biologinės įvairovės tyrimai. Jų metu aptikta saugomų gyvūnų ir augalų rūšių.

Tyrinėdamas vandens vabzdžius, Vijurkų ir Juškaičių kaimuose išlikusiose mažiau užaugusiose senvagių vietose entomologas Giedrius Švitra sugavo dvijuostę nendriadusę (Graphoderus bilineatus).

2013 metų liepos 5 d. į vieną vandens vabalams skirtą gaudyklę jam pakliuvo vijūnas (Misgurnus fossilis). Šis įvykis pradžiugino, nes 1998, 1999 ir 2003 metais Kurtuvėnų regioniniame parke vykusių ichtiologinių tyrimų metu, kai buvo ištirta 20 ežerų ir Dubysos aukštupio atkarpų žuvų rūšinė įvairovė, vijūnų nebuvo sugauta.

Atviresnėse, gausiai alavijinių aštrių priaugusiose senvagių vietose aptiktos šarvuotosios skėtės (Leucorrhinia pectoralis) ir pavieniai žalieji laumžirgiai (Aeshna viridis). Senvagių pakraščiuose, ten kur augo drugių vikšrų mitybiniai augalai – vandeninės rūgštynės, skraidė didieji auksinukai (Lycaena dispar). Visos šios vabzdžių rūšys ir vijūnai yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą ir saugomi Buveinių direktyva.

Šlapiausiuose Dubysos slėniuose botanikė dr. Dalytė Matulevičiūtė išskyrė didelius EB svarbos tipiškų buveinių – aliuvinių pievų plotus. Daug kur į jas įsiterpusios ir senvagių kilpos. Aliuvinėse pievose ir senvagių pakraščiuose rastos baltijinės (Dactylorhiza longifolia) ir raudonosios (Dactylorhiza incarnata) gegūnės. 

Dubysos upės slėnių šlapynės svarbios varliagyviams: čia nuolat gyvena ir veisiasi mažosios kūdrinės ir smailiasnukės varlės. Bebrų patvenktose senvagių vietose nuolat laikosi gervės, peri perkūno oželiai.

Straipsnį parengė Kurtuvėnų RPD vyr. ekologas Vidmantas Lopeta