Naktį į ketvirtadienį, pasisukus pietryčių krypčių vėjui, visa jėga pajudėjo nuo krantų atskilęs Kuršių marių ledas.

Dalyje tarp Ventės rago, Neringos ir Kintų gyvenvietės nuo ketvirtadienio ryto jau atsivėrė ir plyti kilometrinės atviro vandens properšos. Nors pietinėje marių dalyje dar tęsiasi srovių ir vėjo dar nepajudinamo ledo laukai.

Ledonešio pradžia Kuršių mariose reiškia besiartinančio potvynio bangą, kuri nebesutiks stipraus pasipriešinimo Nemuno žiotyse. Nes jos lūžta ir veriasi ir nuo ištvinusios vagos spaudimo, ir vėjų.

Tuo tarpu prie Šilutės, potvynio zonoje, skubama baigti tvarkymo darbus Rupkalvių kapinėse.

Čia apleistas, daug metų gyvulių tryptas, šabakštynu virtusias kapines potvynio apsupty vasario 10 dieną ėmė valyti Nemuno deltos regioninio parko kolektyvas, o tęsia netoli šios vietos gimęs ir augęs, dabar Rusnėje gyvenantis Sergejus Lacko.

Jis - Šilutės kraštą garsinančio dainininko, ansamblio „Karčema“ solisto Valdo Lacko tėvas. Rusniškis čia trečiadienį triūsė su keliais talkininkais.

„Leidimą retinti medžius ir iškirsti krūmus gavau Nemuno deltos regioninio parko direkcijoje, medieną ruošiu sau“, - atpėdinęs traškančiu ledu prie mikroautobuso, kuriuo į darbą atsivežė talkininkus, trečiadienį žurnalistei kalbėjo S.Lacko.

Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vadovas Ramūnas Lydis buvo šių kapinaičių, prastai prižiūrimo Šilutės seniūnijos kultūros paveldo objekto, sutvarkymo iniciatorius. Jis su rusniškiu S.Lacko suderino darbų terminus ir apimtis.

„Iki kovo pirmosios visus krūmų kirtimo darbus privalėjome pabaigti, kad grįžtančių į Lietuvą paukščių ramybės nejauktume. Ledu dar pėsčiomis einame, bet po dienos kitos prasidės atšilimas. Kai nuslūgs potvynis, tada išvešime visas šakas, kad liktų tvarkinga vieta“, - kalbėjo darbingai nusiteikęs S.Lacko.

Čia, Nemuno deltoje, nuo devynioliktojo amžiaus kūrėsi pelkininkų, laukininkų kaimai. Kapinėms kalvas žmonės pildavo iš atvežtinių žemių, kurias iš sausesnių vietų šeimos gabeno vežimais. Kad tik karstų su artimųjų palaikais nereikėtų leisti į kapo duobių dugne telkšantį durpžemio vandenį.

Šios kapinaitės neveikia nuo praėjusios amžiaus. Dabar aplinkui tęsiasi Rupkalvių ornitologinio draustinio teritorija, joje pavasariais maitinasi pakeliui į šiaurę sustoję šimtai tūkstančių sparnuočių.

Paukščių stebėtojų turistiniuose maršrutuose ši vieta pažymėta kaip keliolikos rūšių paukščių europinės svarbos buveinės, meldinių nendrinukių perimvetės. Krašto gamtines vertybes pažinti panorusiems lankytojams pakeliui galima pasiūlyti pasižvalgyti ir po seniai išmirusių gyventojų kapines, pagerbti jų atminimą. Juo labiau, kad kapaviečių puošybos elementai čia yra reto grožio.

Šilutės savivaldybės meras Virgilijus Pozingis ir tarnautoja Rasa Kmitienė, neseniai grįžę iš Vilniaus, iš tarptautinės turizmo, sporto ir laisvalaikio parodos „Vivattur“, vietinei spaudai pasakojo, kad daug žmonių domisi potvyniais ir Nemuno deltą pavasarį užplūstančiais šimtais tūkstančių vandens paukščių.

Išties Nemuno deltos regioninis parkas ne tik gamtinio, bet ir etnografinio palikimo požiūriu yra unikalus. Tai Klaipėdos krašto dalis, istoriškai priklausiusi Šiaurės Vakarų Europos kultūrinei provincijai, germaniškosios-skandinaviškosios kultūrų įtakos zonai. Deja, po Antrojo pasaulinio karo čia beveik neliko senųjų gyventojų,tradicijų nešėjų, kultūros paveldo saugotojų. Jie žuvo, emigravo ar buvo ištremti į Sibirą.

Sovietų okupuotas Mažosios Lietuvos kraštas buvo kolonizuotas skalsesnės duonos ieškotojų iš didžiosios Lietuvos, jis buvo pertvarkytas, pakeista tradicinė ūkininkavimo, žemėvaldos sistema.

Žinoma, kultūros pėdsakai išliko, bet labai nukentėję. Rupkalvių kaimo kapinaites tik prieš trejus metus, 2008 lapkričio 1-ąją, šių eilučių autorė rado gyvulių ištryptas, paminklų liekanas- apdergtas.

O savivaldybės meras V. Pozingis Mirųsiųjų pagerbimo dienos išvakarėse tada viešai kvietė visus dabartinius Šilutės rajono gyventojus uždegti žvakes ant užmirštų ir užžėlusių buvusių gyventojų kapų, prisiminti šį kraštą iš pelkių atkovojusius, apgyvendintus ir mums palikusius žmones.
Deja, gilios pagarbos ženklų anų laikų kūrėjams iki šiol stinga.

Kaldinto metalo puošybos elementai, porceliano lentelės nuo antkapių iš apleistų kapų vagiami, dingsta net kryžiai nuo kapų. Neseniai taip nutiko Ropkojų kaime, Pagėgių krašte. Čia buvo nudaužti ir pavogti seni metaliniai kryžiai netgi veikiančiose kapinėse.

Rusnės saloje, Skirvytėlės evangelikų liuteronų kapinaitėse, bendruomenės žmonės nuo vagių senuosius kryžius ir tvoreles apsaugojo, juos surinkę ir sukrovę užrakintam sandėly.

Kitame potvynio užlietame krašte, netoli Šilutės-Pagėgių rajonų ribos, NDRP kultūros paveldo tyrėjai prie Senrusnės ežero senose kapinėse neseniai rado išraustą lapių urvą, kuris vedė... į kapą.

Nesistebėti siūlė vietos žmonės. Klaipėdos krašte yra apie tūkstantis apleistų evangelikų liuteronų kapinių, visų jų deramai sutvarkyti neišgali nei valdžios, nei bendruomenių žmonės.

Apmaudu, kad potvynio zonoje gyvenusių senbuvių akmenimis grįsti apsauginiai paupių pylimai daugelyje vietų taip pat jau išardyti, akmenys pavogti, nes buvo tinkami naujakurių sodybų aplinkos puošybai. Dėl sumažėjusio saugumo savanaudžiams, kaip paprastai, galvos neskaudėjo.

Nuo Jūros upės žiočių, esančių aukščiau Rambyno kalno (Pagėgių savivaldybė) iki Nemuno žiočių prie Kuršių marių potvynio banga jau pamažu pulsuoja, artėja, užlietų vietinių kelių daugėja.

Vienuolikos krašto kelių 33 kilometrų bendro ilgio atkarpos Šilutės rajone ir keturių krypčių Pagėgių savivaldybėje - slūgso po vandeniu, kurio gylis vietom siekia nuo 10 iki 70 cm.

Šilutės seniūnijoje keturios sodybos potvynio apsupty atsidūrė jau prieš keletą dienų.

Hidrometeorologai ramina - iki šiol labai lėtai kilo vanduo Nemune bei jo intakuose, jokio pavojaus dar nėra. Tik Leitėje ties Kūlynais ir Gėgėje ties Plaškiais jau prieš savaitę buvo pasiektas stichinis lygis, o Nemune ties Rusne jis tik artėja.

Ant kelio Šilutė–Rusnė septintajame kilometre 8 cm gyliu liejasi ištvinusi Leitė, o ledonešis Nemune prognozuojamas tik po savaitės.

Nemuno delta šiemet yra pripažinta trečia pagal patrauklumą turistine vietove Lietuvoje.