Kasmet pavasario džiaugsmus gamtos ir gyvūnų mylėtojams temdo Baltijos jūroje žuvusių ir sužeistų ruonių istorijos. Šie metai nėra išimtis: dar kovo mėnesį pajūrio gyventojai dalijosi į krantą išmestų ruoniukų gaišenų nuotraukomis. GRYNAS.lt domisi, dėl kokių priežasčių kiekvienais metais Baltijos jūroje neišgyvena kai kurie ruoniai, daugėja ar mažėja šių žuvusių ir sužeistų žinduolių ir kas daroma, kad jie išgyventų?
Į jūrą paleidžiami jūrų ruoniai
© Jūrų muziejaus nuotr.

Ruonių žūsta kasmet

Ruonių žūtys Baltijos jūroje yra didelė ir skaudi problema gamtininkams, gyvūnų mylėtojams. Kasmet žiniasklaidoje pasirodo ne vienas pranešimas apie į krantą išmestą sužeistą arba jau nugaišusį ruonį. Pavyzdžiui, pernai, 2017 metais, Baltijos jūros pakrantėje tik per gegužės mėnesį suskaičiuoti net 25 negyvi ruoniai (Lietuvos jūrų muziejaus duomenimis, iš viso pernai žuvo 41 ruoniukas). Kaip tąkart teigė naujienų agentūra BNS, 2017-ieji – rekordiniai metai, kalbant apie nugaišusių ruonių skaičių: 2016 metais rasti 9 negyvi ruoniukai, 2015 metais – 13. Ant daugelio šių žinduolių aptikta durtinių, šautinių žaizdų. Aplinkosaugininkų įsitikinimu, dauguma ruonių galėjo būti nužudyti.

Šiemet, pavasariui tik prasidėjus, kovo 9 dieną, Pajūrio regioninis parkas skelbė, kad į krantą išmesti du nugaišę ruoniai, ir tai nebuvo pirmas toks atvejis šiais metais. Kaip skelbė BNS, dar du žuvę žinduoliai Baltijos jūros krante rasti sausį.

Ruoniukas
Ruoniukas
© Alfonsas Mažūnas

Iš viso nuo šių metų pradžios iki balandžio mėnesio vidurio, kaip skaičiuoja Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius, vien direkcijos teritorijoje (15 kilometrų ruože) rasti 6 negyvi ruoniai.

„Per visą Baltijos jūros pakrantę Lietuvoje žuvusių ruonių skaičiai turbūt būtų kur kas didesni“, – mano D. Nicius.

Kai kuriuos dar pavyksta išgelbėti

Be žuvusiųjų ruonių, į krantą Baltijos jūra išmeta ir sužeistų, silpnų ruoniukų. Jais rūpinasi Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas, biologas Arūnas Grušas. Jis GRYNAS.lt pasakoja, kad šiuo metu Jūrų muziejuje jėgas atgauna 13 ruoniukų. Daugelis jų – jaunikliai. Be to, kad rūpinasi sužeistais žinduoliais, A. Grušas dar ir tvarko žuvusiųjų ir išgyvenusiųjų, vėliau į laisvę paleistų ruoniukų statistiką. Pagal jo duomenis, šiemet mūsų pajūryje nuo sausio iki balandžio vidurio iš viso rasti 7 negyvi ruoniai. Tačiau biologas pabrėžia, kad pats pikas dar laukia – tai bus gegužės mėnuo.

Vis dėlto A. Grušas labai džiaugiasi, kad šiemet jam jau pavyko išgelbėti 14 ruonių gyvybių. Pirmieji ruoniai į Lietuvos jūrų muziejų pateko kovo 20 dieną, paskutinieji – praėjusią savaitę. Daugiausiai ruoniukų atgabenta nuo Palangos ir iš Smiltynės bei Juodkrantės. Iki šiol daugiausia ruoniukų buvo sulaukta 2015 metais – dešimties.

Daugiausia ruonių randama įsipainiojusių į tinklus, dėl to nežinia kiek laiko žinduoliai negali maitintis ir laisvai judėti: „Dabar turime 14 ruoniukų, 8 jau kaip ir atsigavę, pradeda patys savarankiškai maitintis. Puikiai gaudo ir ėda grundalus. Dabar lieka juos atpratinti nuo maitinimosi iš rankų.“

Ruoniukai Lietuvos jūrų muziejuje
Ruoniukai Lietuvos jūrų muziejuje
© Alfonso Mažūno nuotr.

Anot A. Grušo, visų ruonių būklė buvo sunki, jie svėrė ne daugiau 13 kg, o tai rodo, kad jie jau buvo pasmerkti mirčiai, nes gimsta sverdami keliais kilogramais daugiau. Kaip sako muziejaus darbuotojai, skambučių, pranešančių apie ruoniukus pakrantėje prie jūros ar jūroje, buvo labai daug. Dažnai žmonės skambino pranešdami apie sveikus ruoniukus, kuriems joks pavojus negrėse. Tačiau tokiais atvejais jie paliekami gamtoje.

Žvilgsniai krypsta į žvejus verslininkus

Kiekvienais metais, skaičiuojant žuvusius ir sužeistus ruonius, visuomenėje kyla aštri diskusija, kas gi kaltas dėl šių mielų žinduolių žūčių. Kaskart pakrantėje radus nugaišusį ruonį, jis apžiūrimas ir bandoma nustatyti žūties priežastį. Dažniausiai akys krypsta į žvejus verslininkus, kurie su ruoniais konkuruoja dėl žuvų.

Buvo bandoma nustatyti ir šiemet rastų ruonių žūčių priežastis. Kaip BNS sakė Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis, spėjama, kad ruoniai įstrigo tinkluose.

„Nepastebėjome, kad būtų kokių nors matomų priežasčių, todėl tiksliai pasakyti negaliu. Greičiausiai žuvo tinkluose. Priekrantėje visada yra labai daug tinklų, tai – didžiausia grėsmė ruoniams“, – BNS komentavo E. Paplauskis.

Neatmetama, kad ruoniai gali būti žudomi ir specialiai, nes ant kai kurių jų kūnų matyti durtinių, šautinių žaizdų. Tiesa, yra tikimybė, kad ruonių žudymu užsiima ir kitų valstybių, kurių krantus taip pat skalauja Baltijos jūra, žvejai. Vis dėlto Lietuvos aplinkosaugininkai pernai patys pradėjo tyrimą – norėjo išsiaiškinti, kas mūsų šalyje taip baisiai gali pasielgti su šiais jūros žinduoliais. Deja, pasak pareigūnų, tyrimas buvo nesėkmingas.

Ruoniukai Lietuvos jūrų muziejuje
Ruoniukai Lietuvos jūrų muziejuje
© Alfonso Mažūno nuotr.

„Pernai bandėme tikrinti ir verslininkus, galbūt verslininkai žvejai galėtų konkuruoti su ruoniais dėl žuvų, tačiau nustatyti, kad tai – jų darbas, nepavyko. Šiemet taip pat imsimės priemonių, bandysime nustatyti, kodėl krenta ruoniai, užsiimsime šiuo reikalu“, – šiemet BNS pažadėjo Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Per mažai dėmesio ruonių apsaugai

GRYNAS.lt primena, kad pilkieji ruoniai yra saugoma vandens žinduolių rūšis Lietuvoje. Už neteisėtą ruonio sumedžiojimą gresia administracinė atsakomybė – bauda nuo 800 iki 1800 eurų ir gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, siekiančią 1285 eurus.

Vis dėlto įrodyti, kad į pakrantę jūros išmestas ruonis buvo nužudytas žvejo verslininko ir dar mūsų šalies krantuose, – labai sudėtinga. Žinoma, kaip teigia Pajūrio regioninio parko direktorius D. Nicius, yra fiksuojama ir natūralių ruonių žūčių, kai jaunikliai per anksti atsiskiria nuo mamos ir neišgyvena.

Tačiau, pašnekovo teigimu, Lietuvoje dedama per mažai pastangų ruoniams apsaugoti: „Tai yra Aplinkos ministerijos kompetencija, ji turėtų duoti toną. Dabartinė situacija stebina – kasmet vien mūsų parko ruože randame nugaišusių ruonių, o dar reikėtų nepamiršti likusio pajūrio.“

Anot D. Niciaus, pirmiausia, mūsų šalyje trūksta nuoseklaus ruonių monitoringo – bent vienerių metų nuoseklaus stebėjimo ir tyrimų, dėl kokių priežasčių ir kiek ruonių žūsta Lietuvos krantuose.

„Bėda yra tai, kad mūsų valstybėje nėra vykdomas monitoringas, tai padėtų išsiaiškinti ruonių kritimo priežastis. Šiuo metu tik spėliojama, ir daugeliu atvejų žvilgsniai krypsta į žvejus verslininkus. Prieš kelerius metus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai atliko tyrimą ir šešėlį metė ant verslinės žvejybos, kad galbūt žvejai verslininkai prisideda prie ruonių žūčių. Tačiau jokių įrodymų gauti nepavyko. <...> Daugeliu atveju rašoma, kad ruonis žuvo, nes buvo senas, tačiau išsamesnių veterinarų, specialistų tyrimų nedaroma. Dėl to ir sklando įvairūs gandai, supriešinami žvejai verslininkai ir visuomenė“, – mano pašnekovas.

Ruoniukai Lietuvos jūrų muziejuje
Ruoniukai Lietuvos jūrų muziejuje
© Alfonso Mažūno nuotr.

Planuojamas reabilitacijos centras

Aplinkos ministerija informuoja, kad informaciją apie pilkųjų ruonių ar kitų rūšių ruonių žūčių Lietuvos pajūryje renka Lietuvos jūrų muziejus. Tiesa, pripažįstama, kad kol kas duomenų bazės, kurioje būtų tvarkoma visa Baltijos jūros ruonių Lietuvos krantuose statistika, nėra.

Be to, anot Aplinkos ministerijos, šiuo metu jau planuojama įkurti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą.

„Vienas iš šio centro įkūrimo tikslų yra globoti ir gydyti ruonius ir kitus Baltijos jūros gyvūnus bei paukščius. Bandoma atlikti identifikaciją, dėl ko ruoniai ar kiti vandens gyvūnai žuvo“, – informuoja Aplinkos ministerija.

Bet, pasak Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo A. Grušo, nors reabilitacijos centras – puiki iniciatyva ir būdas išgelbėti dar gyvus ruoniukus, tačiau jis niekaip neišgelbės žudomų žinduolių.

„Reabilitacijos centras būtų skirtas dar gyviems ruoniukams. Jis gali išsaugoti tik tuos, kurie išmetami į krantą dar gyvi. Bet mes į jūrą paleidžiame daug mažiau ruoniukų nei jų žūsta. Pavyzdžiui, pernai pas mus buvo užregistruotas 41 žuvęs ruoniukas, o į jūrą paleidžiame apie 10, na, šiais metais paleisime jau 13. Taigi daug daugiau reikia dirbti aplinkosaugos srityje, kaip juos išsaugoti pačioje jūroje“, – mano biologas.

Populiacija mažėjo

Pastaraisiais metais pilkųjų ruonių populiacija Baltijos jūroje mažėjo. A. Grušas skaičiuoja, kad per dvejus metus Baltijos jūra neteko 5 tūkst. ruoniukų.

„2014 metais ruonių buvo priskaičiuojama iki 35 tūkst., 2016 metais jau 30 tūkst. belikę. Populiacijos mažėjimo priežasčių gali būti labai daug. Toks gana staigus ruonių populiacijos mažėjimas suglumino ir mokslininkus. Išsamesniems tyrimams atlikti reikia daugiau laiko ir investicijų. Aišku, Lietuva tuo neužsiima. Su tuo dirba šalys, kuriose yra gyvybingų ruonių populiacijų“, – aiškina A. Grušas.

Ruonis Lietuvos jūrų muziejuje
Ruonis Lietuvos jūrų muziejuje
© A. Mažūno nuotr.

Biologas tęsia, kad priežasčių, kodėl mažėja ruonių populiacija, yra kur kas daugiau, nei tik žūtys įsipainiojus į tinklus.

„Gali būti, kad ruonių populiacija jau yra pasiekusi piką. Dabar ji arba stabilizuosis, arba kris. Priežastis, ko gero, ta, kad nėra tiek maisto, kiek reikia tiems gyvūnams savo populiacijai didinti. Baltijos jūroje labai stipriai išgaudytos žuvys, todėl ruoniams prasimaitinti daug sunkiau. Jie migruoja didelius atstumus. Antra priežastis gali būti ta, kad vėl grįžta ta 1970 metų problema, kai patelės arba persileidžia, arba gimsta negyvi ruoniukai. Tai sukelti gali užterštas vanduo. Tokius rezultatus parodė mūsų kolegų atlikti tyrimai, kuriais buvo aiškinamasi, kodėl ruonių populiacija nustojo augti“, – samprotauja biologas.

Ruoniai Lietuvoje – tik svečiai

Ruoniai iš tiesų nėra nuolatiniai gyventojai Lietuvos priekrantėse. Kaip pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas A. Grušas, šie vandens žinduoliai – reti mūsų šalies svečiai, čia pasirodantys, kai vejasi migruojančias žuvis.

„Lietuvos pakrantėje ruonių populiacijos išvis nėra. O Baltijos jūroje dabar maždaug apie 36 tūkst. pilkųjų ruonių. Daugiausia – Rygos įlankoje, prie Švedijos Gotlando salos, palei Švedijos pakrantę. Toliau ruoniai keliauja po visą Baltijos jūrą, paskui žuvų būrius. Jie maitinasi, tai šiandien gali būti prie Estijos krantų, o rytoj – jau prie Švedijos. Visur vaiko tas paskutines dar išlikusias žuvis. Kartu užklysta ir pas mus. Taigi nuolatinės populiacijos mes neturime: ruoniai migruoja kartu su žuvimis“, – aiškina A. Grušas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Minint Europos parkų dieną, gyventojai kviečiami laiką leisti gamtoje (2)

Šiandien, pažymint Europos parkų dieną, žmonės kviečiami pabūti gamtoje ir su gamta , rašoma...

Heilongdziango upėje pagautas 514 kg sveriantis eršketas (15)

Heilongdziango upėje netoli Fujuano miesto šiaurės rytinėje Kinijos Heilongdziango provincijoje...

Vasaros prognozės: žada karščius ir skęstančius miestus (32)

Šilumai ir gerai nuotaikai nesitraukiant, lietuviai jau pradeda svajoti ir tikėti, kad ši vasara...

Imasi priemonių nykstančių žuvėdrų išsaugojimui (34)

Siekiant apsaugoti nykstančias mažąsias žuvėdras ir sudaryti sąlygas joms sėkmingai išperėti...

Prahos zoologijos sode pristatytas vamzdžiadančio jauniklis

Gegužės 15 d. Prahos zoologijos sodo lankytojai pirmą kartą pamatė trijų savaičių amžiaus...

Top naujienos

Politinės korupcijos tyrimo išvados pavojuje: „valstiečiai“ turi savo planą (48)

Artėjant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl neskaidrių politikos ir...

Kuršių nerijoje vėl griaunama, gyventojai su siaubu laukia buldozerių (16)

Mažai kas beprisimena, kaip prasidėjo vadinamoji nelegalių statybų Kuršių nerijoje istorija....

Orai: paskutinis gegužės savaitgalis bus pasakiškas (12)

Gegužė jau į pabaigą, o vasariška šiluma vis neatslūgsta. Artimiausiomis dienomis situacija...

Kas penktas suaugęs susiduria su dažnai nepastebima problema: įprastas sutrikimas – daugybės ligų priežastis (42)

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos ( PSO ) duomenimis, bent 1 iš 5 suaugusiųjų vargina...

DELFI Agro eksperimentas: ar įmanoma provincijoje susirasti darbą daugiau nei už minimumą (285)

Vasaros sezonu norintys užsidirbti moksleiviai ar studentai dažnai traukia į užsienio šalis,...

7 dalykai, kurių nepastebėjote karališkųjų vestuvių nuotraukose: slaptos detalės, įdomūs faktai ir duoklė Dianai (2)

Nuo karališkųjų princo Harry ir Meghan Markle vestuvių jau praėjo beveik savaitė, tačiau...

Audringos abiturientų naktys: išnuomoti viešbučiai, pribloškiančios suknelės ir alkoholio paieškų maršrutai (207)

Vieni paskutines mokyklines šventes švenčia pompastiškai, kiti – kukliai, o treti traukia į...

Bičiuliui siųstas šakotis sugrįžo virtęs trupiniais (55)

Vilnietis Artūras susidūrė su kuriozine situacija – dar kovo mėnesį draugui išsiųstas...

Geriausios Lietuvos gimnazijos abiturientai pademonstravo paskutinio skambučio įvaizdžius (145)

Ketvirtadienio popietę paskutinio skambučio šventė vyko ir geriausia Lietuvos mokykla šįmet vėl...

Žinomų žmonių automobiliai turi vardus ir atspindi jų gyvenimo įpročius (31)

Ketvirtadienio vakarą žinomus žmones buvo galima sutikti ir automobilių švaros centro „Ainava"...