Išnykus vienai rūšiai – sutraukoma mitybos grandinė ir dėl to gali išnykti daugiau rūšių. Toks reiškinys vadinamas domino efektu, kuomet pastumta viena kaladėlė išgriauna visas kitas kaladėles. Biologai jau seniai buvo iškėlę šią idėją, bet eksperimentiškai ji buvo įrodyta pirmą sykį, rašo dailymail.co.uk.

Ekseterio universitete (Didžioji Britanija) atlikti tyrimai parodė, kad nuo vienos rūšies priklauso ne tik aukščiau mitybos grandinėje esančios rūšies likimas. Ankščiau buvo manoma, kad tik išnykus plėšrūno maistui, išnyks ir pats plėšrūnas, bet išnykimai gali vykti ir kiek kitaip.

Biologai tyrimui panaudojo dvi parazitines vapsvų rūšis ir dvi amarų rūšis, kurios jos minta. Gyvūnus jie apgyvendino panašiomis sąlygomis dideliuose terariumuose, bet kiekviena mikroekosistema turėjo skirtingus eksperimento dalyvių santykius.

Terariume, kuriame nebuvo vienos vapsvos rūšies išnyko ir kita vapsva. Pasirodo viena amarų rūšis, kuri nebeturėjo natūralaus priešo ėmė greitai daugintis ir išstūmė kitą amarų rūšį, nuo kurios priklauso kitos vapsvos išlikimas. Po kelių kartų pasikeitimo terariume tebebuvo likusi viena amarų rūšis, kurios neėdė vapsvos. Pačios vapsvos ir jos medžiojama amarų rūšis išnyko.

Terariume su visomis keturiomis rūšimis nusistovėjo pusiausvyra ir visos rūšys sėkmingai dauginosi.

„Mūsų eksperimentas įrodo tai, dėl ko jau daug laiko ginčijasi mokslininkai. Plėšrūnų egzistavimas gali turėti netiesioginės įtakos kitų plėšrūnų egzistavimui. Vienos rūšies išnykimas suveikia tarsi domino efektas ir naikina kitas rūšis. Jeigu žiūrėtume platesniu mastu – vienos rūšies išnykimas nuvilnoja tarsi banga per visą ekosistemą. O kas nutinka jei jos nyksta nuolat ir ne po vieną rūšį, kaip dabar?“, - retoriškai klausė tyrimo vadovas dr. Frankas van Veenas.

Tikimasi, kad šis ir būsimi panašūs eksperimentai padės geriau suvokti ir kurti naujas gamtosaugos iniciatyvas. „Vienos rūšies“ gelbėjimo planas gali tapti neveiksmingas. Norint išsaugoti vieną rūšį, reikia ne naikinti jos priešus, o žiūrėti į sistemą kompleksiškai.

Beje, tas netiesiogiai buvo įrodyta ir Lietuvoje. Sovietmečiu buvo laikomasi įsitikinimo, kad reikia išnaikinti plėšrūnus ir kitų gyvūnų pagausės. Tokie bandymai baigėsi tuo, kad Žuvinto rezervate išnyko daug paukščių rūšių.