aA
Žmonės, gyvenantys Pietų Lietuvoje žino, kad eidami po medžiais turi atidžiai žvalgytis į viršų, jei nenori, kad ant jų netikėtai neužkristų kurkiantis svečias – medvarlė. Kas tai per varliagyvis, ir ką jis veikia medžiuose?
Europinė medvarlė
Europinė medvarlė
© LGF nuotr.

Saugoma Veisiejų regioniniame parke

Pietų, Pietvakarių Lietuvos gyventojai įspėja čia besilankančius svečius dažniau žvilgtelti aukštyn ir stebėti, ar negresia varlių lietus. Anot jų, tai nėra neįprastas reiškinys ar gamtos anomalija. Paprasčiausiai, šiuose regionuose gyvena unikali varliagyvių rūšis, kuri, nors ir buožgalvius veisia kūdrose, gyvena medžiuose, krūmuose ar kituose aukštesniuose augaluose.

Medvarlė – vabzdžiais ir bestuburiais organizmais mintanti, į Lietuvos raudonąją knygą ir Europos Sąjungos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos direktyvos sąrašus įtraukta varliagyvių rūšis. Medvarlių apsauga jau ilgai rūpinasi Veisiejų regioninio parko direkcija. Kaip juokauja direkcijos vyr. ekologė Irma Maciulevičienė, net parko emblema papuošta medvarlės atvaizdu.

„Mūsų parko teritorijoje jos gyvena, veisiasi ir joms skiriamas didelis dėmesys. Literatūros žiniomis, pirmą kartą medvarlės Lietuvoje stebėtos 1830 metais, o vėliau 1918 m. ir 1924 m. 1988 m. surasta Lazdijų rajone., Kapčiamiesčio apylinkėse. Jų paplitimo riba buvo pietinė Lietuva. Toliau viskas, jų nebėra“, – apie medvarlių paplitimą pasakoja pašnekovė.

Veisiejų regioninio parko emblema
Veisiejų regioninio parko emblema
© Wikimedia Commons

Kiek iš viso parko teritorijoje yra medvarlių, anot I. Maciulevičienės, suskaičiuoti sudėtinga, tačiau pastebėta, kad šiemet jų populiacija yra padidėjusi.

„Jeigu palygintume kokius penkerius metus, tai pernai apskritai visų varliagyvių migracijos metu buvo daug mažiau nei užpernai. O šiemet jų vėl daugėja, taip pat ir medvarlių, nors tikslų jų skaičių įvardyti sudėtinga. Tiesiog kartais sunku suskaičiuoti iš balsų, kiek ten jų toje balutėje yra. Po to tose balose, jei palankios gamtinės sąlygos, išsivystyto buožgalviai, tačiau, jei balos išsenka, jie žūsta“, – aiškina ekologė.

Tačiau, pasak ekologės, praėję metai medvarlėms davė ir šį tą gero – gausias liūtis. Ši varliagyvių rūšis ypač mėgsta drėgmę, todėl, gausiai palijus ir atsiradus naujų buveinių daugintis, medvarlės gali didinti savo populiacijas.

I. Maciulevičienė primena, kad visi norintys išgirsti ir pamatyti medvarles turėtų suskubti. Balandžio pabaigoje – gegužę ne tik Veisiejų regioniniame parke, bet ir visoje Pietvakarių Lietuvoje bus girdimas medvarlių kurkimas: „Tada jos jau užima daugiau buveinių, nes vandens yra nemažai, pernai gausiai prilijo, jos galėjo laisvai veistis, užsiimti buveines. Šiaip ir žmonių jos nebijo, tad soduose gyvena.“

Kūdra
Kūdra
© Shutterstock nuotr.

Rūšis, jautri aplinkos veiksniams

Kokia yra medvarlių populiacija, priklauso nuo buveinių, kuriose jos dauginasi ir maitinasi, kiekio. Nors medvarlės įlipa į medžius, aukštesnius krūmus, drėgmė, anot varliagyvių specialistų, joms ypač svarbi. Kaip pasakoja medvarlių buveinių išsaugojimu besirūpinančio Gamtos apsaugo fondo atstovė, varliagyvių specialistė Dalia Bastytė, ši varliagyvių rūšis yra itin jautri visiems aplinkos veiksniams.

„Ji labai jautri buveinių kokybei, todėl medvarlėms svarbiausia atrasti tinkamas buveines. Dėl to buveinių kūrimas ir yra pagrindinė šios rūšies varliagyvių apsaugos priemonė. Jeigu jos turi užtektinai buveinių, gali prisiveisti ir kolonizuoti kitas buveines“, – tvirtina pašnekovė.

Tiesa, D. Bastytė prisimena, kad būta metų, kai medvarlių populiacija Lietuvoje labai sumažėjo, todėl buvo priimtas sprendimas laikinai pasitelkti papildomą šios rūšies varliagyvių įveisimą.

Buožgalviai gyvena kūdrose

Medvarlių buveinės, pasak D. Bastytės, yra kūdros: „Kūdrelė turi būti atvira, neužaugusi, nuožulniais šlaitais, joje turi būti bestuburių organizmų, bet neturi būti žuvų. Nes žuvys išgaudo medvarlių buožgalvius ir medvarlės negali didinti populiacijos.“

Tačiau šie varliagyviai yra unikalūs tuo, kad suaugę gyvena medžiuose ar aukštesniuose krūmuose, esančiuose šalia kūdrų. Kaip pasakoja Gamtos apsaugos fondo atstovė, į viršūnę įsilipęs patinas kviečia pateles (gali būti net 6 metrų aukštyje). Balandį ar gegužės pabaigoje, paprastai po stipraus lietaus, medvarlių patinai stipriu balsu ima kviesti pateles. Patelės kūdrose išneršia po 800 – 1000 kiaušinėlių, iš kurių po poros savaičių išsirita buožgalviai. Buožgalviai vandens telkinyje praleidžia apie tris mėnesius. Užaugę 2 centimetrų ilgio jie virsta mažomis varlytėmis ir išlipa į krantą. Ši varliagyvių rūšis žiemoja urveliuose, išpuvusiuose medžiuose, akmenų krūvose ar netgi rūsiuose.

Medvarlės medžiuose maitinasi vabzdžiais, o būdamos kūdrose – bestuburiais organizmais. Dėl šios priežasties jos yra svarbi ekosistemos dalis, nes reguliuoja bestuburių populiacijas.

Europinė medvarlė /  Irmos Maciulevičienės nuotr.
Europinė medvarlė / Irmos Maciulevičienės nuotr.
© Irma Maciulevičienė

Be to, D. Bastytė paneigia tarp kai kurių gyventojų sklandantį mitą, kad medvarlės Lietuvoje buvo įveistos. Anot pašnekovės, mūsų šayje jos paplitusios natūraliai, jų skaičius yra svyruojantis dėl aplinkos sąlygų. Pirmą kartą medvarlės pastebėtos prieš kelis dešimtmečius pietiniame Lietuvos pakraštyje prie Baltarusijos sienos, pačios einančios iš ten pas mus.

„Štai latviai veisė medvarles iš Baltarusijos, Latvijoje dabar gyvena medvarlės, bet jos visos yra introdukuotos“, – pabrėžia mokslininkė.

Medvarlės – unikali Lietuvoje gyvenančių varliagyvių rūšis. Todėl gamtininkai kviečia gyventojus ne tik susipažinti su medvarlėmis, bet saugoti šią rūšį nuo išnykimo. Kaip sako I. Maciulevičienė, atrasti ir stebėti medvarles - didelė sėkmė gamtą branginančiam žmogui.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Skaitytojo klausimas: kaip vadinamas šis vabzdys? (11)

Grynas skaitytojas kreipėsi prašydamas padėti nustatyti, kokį vabzdį jam pavyko rasti....

Jonavos rajono miškuose pastebėta meška: atėjo patikrinti žvėrių jaukyklos (23)

Jonavos rajone antradienio naktį medžiotojo kamera užfiksavo į žvėrių jaukyklą atėjusią...

Palangos paplūdimys juoduoja nuo vabzdžių: knibždėte knibžda ir jūroje (48)

Nuo karščių jūroje norintiems atsivėsinti poilsiautojams tenka spręsti dilemą: bristi į...

Skaitytojo klausimas: kokio paukščio šis jauniklis? (8)

Grynas skaitytojas pasidalino keliomis paukščio jauniklio nuotraukomis. Jis klausia, koks...

Viktorija Dačinskaitė | D+

Ant Palangos tilto sutikti žvejai buvo atviri: greitai meškeres bus galima pamiršti

Palanga yra neatsiejama nuo žuvies. Kur traukti norint pamatyti, kas kimba šiuo metu, pasakyti...

Top naujienos

Užkalnis. Kuo jūs geresni už Verygą ir visokius liurbius? (494)

Nespėjau pagirti Vyriausybės už tai, kad pagaliau (atrodo) nustojo cackintis su nenorinčiais...

Tomas Sakalauskas | D+

Lietuvos krepšinio galiūną ir jo šeimą pakirto COVID-19: žmonės, nedarykite šitos klaidos (15)

„Esu pakraupęs, ką išvydau ligoninėje. Palatose guli vien jaunimas – nuo maždaug 20 iki 38...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Ramiai planuoti rudens keliones gali ne visi: įvardijo, kur keliauti saugiausia ir kam reikėtų paskubėti į atostogų traukinį

Dėl koronaviruso delta atmainos rizikos visos pasaulio šalys liepos pradžioje vėl įtrauktos į...

Stiprus vėjas atneš permainingus orus: vasarišką šilumą vis dažniau keis lietus (1)

Ketvirtadienį lietaus tikimybė bus didesnė. Jau naktį daug kur trumpai, vietomis su perkūnija...

Olimpinį auksą iškovojusių Latvijos krepšininkų namuose laukia įspūdinga premija (82)

Tokijo olimpinėse žaidynėse debiutavusio trijulių krepšinio vyrų turnyre aukso medalius...

Orkaitėje iškepė skumbrę: rezultatas – fantastika, nerealiai skanu! (35)

Nors vasara yra grilio sezonas, orai kartais pagadina reikalus – pavyzdžiui, staiga užklupusi...

Cichanouskaja Baltuosiuose rūmuose susitiko su Bidenu papildyta (564)

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su Baltarusijos opozicijos...

4 stiliaus klaidos, galinčios akimirksniu sugadinti įvaizdį (13)

Kartais nė nepagalvojame, kad įvaizdį sugadinti gali net ir kasdieniai įpročiai .

Iš kartos į kartą: Japonijos olimpinėje rinktinėje – šventikė su šautuvu

Dvi dienas pašaudžiusi į molinius taikinius Asakos šaudykloje, Naoko Ishihara sugrįžo į 1 300...