aA
Žmonės, gyvenantys Pietų Lietuvoje žino, kad eidami po medžiais turi atidžiai žvalgytis į viršų, jei nenori, kad ant jų netikėtai neužkristų kurkiantis svečias – medvarlė. Kas tai per varliagyvis, ir ką jis veikia medžiuose?
Europinė medvarlė
Europinė medvarlė
© LGF nuotr.

Saugoma Veisiejų regioniniame parke

Pietų, Pietvakarių Lietuvos gyventojai įspėja čia besilankančius svečius dažniau žvilgtelti aukštyn ir stebėti, ar negresia varlių lietus. Anot jų, tai nėra neįprastas reiškinys ar gamtos anomalija. Paprasčiausiai, šiuose regionuose gyvena unikali varliagyvių rūšis, kuri, nors ir buožgalvius veisia kūdrose, gyvena medžiuose, krūmuose ar kituose aukštesniuose augaluose.

Medvarlė – vabzdžiais ir bestuburiais organizmais mintanti, į Lietuvos raudonąją knygą ir Europos Sąjungos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos direktyvos sąrašus įtraukta varliagyvių rūšis. Medvarlių apsauga jau ilgai rūpinasi Veisiejų regioninio parko direkcija. Kaip juokauja direkcijos vyr. ekologė Irma Maciulevičienė, net parko emblema papuošta medvarlės atvaizdu.

„Mūsų parko teritorijoje jos gyvena, veisiasi ir joms skiriamas didelis dėmesys. Literatūros žiniomis, pirmą kartą medvarlės Lietuvoje stebėtos 1830 metais, o vėliau 1918 m. ir 1924 m. 1988 m. surasta Lazdijų rajone., Kapčiamiesčio apylinkėse. Jų paplitimo riba buvo pietinė Lietuva. Toliau viskas, jų nebėra“, – apie medvarlių paplitimą pasakoja pašnekovė.

Veisiejų regioninio parko emblema
Veisiejų regioninio parko emblema
© Wikimedia Commons

Kiek iš viso parko teritorijoje yra medvarlių, anot I. Maciulevičienės, suskaičiuoti sudėtinga, tačiau pastebėta, kad šiemet jų populiacija yra padidėjusi.

„Jeigu palygintume kokius penkerius metus, tai pernai apskritai visų varliagyvių migracijos metu buvo daug mažiau nei užpernai. O šiemet jų vėl daugėja, taip pat ir medvarlių, nors tikslų jų skaičių įvardyti sudėtinga. Tiesiog kartais sunku suskaičiuoti iš balsų, kiek ten jų toje balutėje yra. Po to tose balose, jei palankios gamtinės sąlygos, išsivystyto buožgalviai, tačiau, jei balos išsenka, jie žūsta“, – aiškina ekologė.

Tačiau, pasak ekologės, praėję metai medvarlėms davė ir šį tą gero – gausias liūtis. Ši varliagyvių rūšis ypač mėgsta drėgmę, todėl, gausiai palijus ir atsiradus naujų buveinių daugintis, medvarlės gali didinti savo populiacijas.

I. Maciulevičienė primena, kad visi norintys išgirsti ir pamatyti medvarles turėtų suskubti. Balandžio pabaigoje – gegužę ne tik Veisiejų regioniniame parke, bet ir visoje Pietvakarių Lietuvoje bus girdimas medvarlių kurkimas: „Tada jos jau užima daugiau buveinių, nes vandens yra nemažai, pernai gausiai prilijo, jos galėjo laisvai veistis, užsiimti buveines. Šiaip ir žmonių jos nebijo, tad soduose gyvena.“

Kūdra
Kūdra
© Shutterstock nuotr.

Rūšis, jautri aplinkos veiksniams

Kokia yra medvarlių populiacija, priklauso nuo buveinių, kuriose jos dauginasi ir maitinasi, kiekio. Nors medvarlės įlipa į medžius, aukštesnius krūmus, drėgmė, anot varliagyvių specialistų, joms ypač svarbi. Kaip pasakoja medvarlių buveinių išsaugojimu besirūpinančio Gamtos apsaugo fondo atstovė, varliagyvių specialistė Dalia Bastytė, ši varliagyvių rūšis yra itin jautri visiems aplinkos veiksniams.

„Ji labai jautri buveinių kokybei, todėl medvarlėms svarbiausia atrasti tinkamas buveines. Dėl to buveinių kūrimas ir yra pagrindinė šios rūšies varliagyvių apsaugos priemonė. Jeigu jos turi užtektinai buveinių, gali prisiveisti ir kolonizuoti kitas buveines“, – tvirtina pašnekovė.

Tiesa, D. Bastytė prisimena, kad būta metų, kai medvarlių populiacija Lietuvoje labai sumažėjo, todėl buvo priimtas sprendimas laikinai pasitelkti papildomą šios rūšies varliagyvių įveisimą.

Buožgalviai gyvena kūdrose

Medvarlių buveinės, pasak D. Bastytės, yra kūdros: „Kūdrelė turi būti atvira, neužaugusi, nuožulniais šlaitais, joje turi būti bestuburių organizmų, bet neturi būti žuvų. Nes žuvys išgaudo medvarlių buožgalvius ir medvarlės negali didinti populiacijos.“

Tačiau šie varliagyviai yra unikalūs tuo, kad suaugę gyvena medžiuose ar aukštesniuose krūmuose, esančiuose šalia kūdrų. Kaip pasakoja Gamtos apsaugos fondo atstovė, į viršūnę įsilipęs patinas kviečia pateles (gali būti net 6 metrų aukštyje). Balandį ar gegužės pabaigoje, paprastai po stipraus lietaus, medvarlių patinai stipriu balsu ima kviesti pateles. Patelės kūdrose išneršia po 800 – 1000 kiaušinėlių, iš kurių po poros savaičių išsirita buožgalviai. Buožgalviai vandens telkinyje praleidžia apie tris mėnesius. Užaugę 2 centimetrų ilgio jie virsta mažomis varlytėmis ir išlipa į krantą. Ši varliagyvių rūšis žiemoja urveliuose, išpuvusiuose medžiuose, akmenų krūvose ar netgi rūsiuose.

Medvarlės medžiuose maitinasi vabzdžiais, o būdamos kūdrose – bestuburiais organizmais. Dėl šios priežasties jos yra svarbi ekosistemos dalis, nes reguliuoja bestuburių populiacijas.

Europinė medvarlė /  Irmos Maciulevičienės nuotr.
Europinė medvarlė / Irmos Maciulevičienės nuotr.
© Irma Maciulevičienė

Be to, D. Bastytė paneigia tarp kai kurių gyventojų sklandantį mitą, kad medvarlės Lietuvoje buvo įveistos. Anot pašnekovės, mūsų šayje jos paplitusios natūraliai, jų skaičius yra svyruojantis dėl aplinkos sąlygų. Pirmą kartą medvarlės pastebėtos prieš kelis dešimtmečius pietiniame Lietuvos pakraštyje prie Baltarusijos sienos, pačios einančios iš ten pas mus.

„Štai latviai veisė medvarles iš Baltarusijos, Latvijoje dabar gyvena medvarlės, bet jos visos yra introdukuotos“, – pabrėžia mokslininkė.

Medvarlės – unikali Lietuvoje gyvenančių varliagyvių rūšis. Todėl gamtininkai kviečia gyventojus ne tik susipažinti su medvarlėmis, bet saugoti šią rūšį nuo išnykimo. Kaip sako I. Maciulevičienė, atrasti ir stebėti medvarles - didelė sėkmė gamtą branginančiam žmogui.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Skaitytojo klausimas: kaip vadinasi šis drugelis? (6)

Skaitytojas kreipėsi į Gryną klausdamas, kokį drugelį užfiksavo nuotraukoje. Atsako Gamtos...

Skaitytojo klausimas: prie ežero radome kažkokį gyvį, kas tai galėtų būti? (30)

Grynas skaitytojas Valdas kreipėsi prašydamas padėti nustatyti, ką jis rado prie ežero. Atsako...

Neįtikėtina sėkmė: Vilniuje užfiksuotas, ko gero, vienintelis toks žaltys Lietuvoje (13)

Tomas Lietuvos herpetologų draugijos feisbuke pasidalino vaizdo įrašu, kuriuo sunku patikėti –...

Neteisėtai sumedžiotas stirninas kainuos brangiai: gali tekti sumokėti daugiau nei 3,5 tūkst. eurų (1)

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, šiandien...

Kauno mariose gaišta smulkios žuvys: aplinkosaugininkai aiškinasi priežastis (3)

Kauno mariose , ties Palemonu, penktadienį užfiksuotas smulkių žuvų kritimas.

Top naujienos

Koronavirusas skaudžiai kerta ir jauniems: daugiausia pacientų ligoninėse – neskiepyti 30–40 metų amžiaus žmonės (43)

Koronaviruso delta atmaina skaudžiai kerta visiems – ir jauniems, ir seniems, o absoliuti dauguma...

Sekmadienį per sieną perėjo rekordinis nelegalų kiekis: jie plūsta be perstojo (1109)

Sekmadienį, rugpjūčio 1-ąją, Lietuvą užgriuvo tokia nelegalų banga, kokios iki šiol dar...

Negailestingi burtai: olimpiados ketvirtfinalyje – pasaulio ir olimpinių čempionų akistata (21)

Ispanijos vyrų krepšinio rinktinei brangiai kainavo pralaimėjimas slovėnams paskutinėse Tokijo...

Šimtus žmonių į vieną ratą suburianti Laurita Peleniūtė: dabar jaučiuosi kaip kokia antikvarinė moteris (6)

Jei kada nors bet kuriame Lietuvos mieste ar miestelyje nuo kalno ar upės išgirsite atsklindantį...

Lukašenkos primesta ataka Lietuvoje: po trijų mėnesių galime turėti gerokai pasikeitusią situaciją (452)

Ar Lietuva sugebės atremti Lukašenkos primestą pabėgėlių ataką? Atsargos pulkininkas Arvydas...

Medis, ant kurio nutūpę paukščiai žūva žiauriose kančiose, tačiau jame visada pilna lizdų: mokslininkai tai vadina fenomenu (6)

Daugumos augalų ateitis priklauso nuo paukščių ir vabzdžių, kurie platina jų sėklas. Augalai...

Pavyzdinga ispanų gynyba prieš Dončičių vaisių nedavė: Slovėnija – vis dar nesustabdyta (116)

Nors Lukai Dončičiui šįkart teko ne mėgautis krepšiniu, o kentėti, Tokijo olimpinių žaidynių...

Urologas išvardijo, kam labiausiai gresia prostatos vėžys: vienas veiksnys tikimybę didina net iki 8,8 karto

Mažesnis judėjimas ir fizinis aktyvumas, gausesnis riebaus maisto vartojimas ir augantis antsvoris...

„Eurovizijoje“ Baltarusijai su Kirkorovu atstovavęs Dima Koldunas nusprendė nebetylėti: prodiuseriai apgavo ir bandė kenkti (4)

Šeštą vietą 2007 metais vykusioje „ Eurovizijoje “ užėmęs Dmitrijus Koldunas išlieka...

Sveiki! Su gydytoju V. Morozovu: žiemos virusais galime užsikrėsti ir vasarą – tam yra paaiškinimas (3)

Imunitetas atsiima skolą – taip jau kalba kai kurių šalių gydytojai paaiškindami, kodėl...