Link Kuršių marių kelias antradienį buvo tik vietomis apledėjęs, atrodė, be netikėtų staigmenų iki apžvalginio bokšto nuvykti pavyks. Verta pasigrožėti ledo kalnais mariose, paukščių sankaupomis atvirose vietose ir, žinoma, palydėti saulę, kuri, aišku, vėl slėpsis už Kuršių nerijos
miškų...
Skubėti niekas nevertė – dienos ilgėja, saulės nutviekstu gamtovaizdžiu grožėtis jau galima dažniau. Lėtai važiuoti į pamarį, be to, patarė ir bičiuliai. Sakė, nespėsi susivokti, kada iš už kokio krūmo šlumštels skersai kelio stirna ar net trys. Tada – jau bėda.
Per kelias pastarąsias dienas pamario krašte jau buvo dvi panašios avarijos. Jų metu viena stirna buvo mirtinai sužalota, o kita kluptelėjo, bet nenugriuvo ir nubėgo, o vairuotoja patyrė stresą. Vietiniai gyventojai tokių atvejų iki šiol nėra stebėję.
Perspėjimas nebuvo be pagrindo. Prie Mingės kelio vingio dvi stirnos iššoko tiesiai prieš ratus. Gerai, kad važiavau lėtai ir spėjau sustabdyti.
Ventės rage vos metus dirbantis gamtininkas Vytautas, atvykęs į pamarį iš vidurio Lietuvos, pastebi, kad stirnų būreliai čia mažiau baikštūs, ganosi atvirose vietose, o išgąsdinti nebūtinai lekia į mišką. Gal todėl, kad pamario miškai labiau įmirkę, nei aplink plytinčios polderių pievos.
Manoma, kad Lietuvoje gyvena daugiau kaip 86 tūkst. stirnų. Mūsų šalyje tai yra gana paplitusi ir dažna rūšis.
Įdomu tai, kad tik stirnų patinai turi ragus, kurie pradeda augti pirmaisiais metais. Pirmieji ragai išauga maži ir nešakoti. Juos meta dažniausiai lapkričio mėnesį, nauji užauga ir nusivalo (iš pradžių būna apsitraukę oda) iki birželio. Antraisiais metais ragai dvišakiai, o dar po metų ragai jau būna trišakiai. Toliau šakų skaičius nedidėja.
Į ragus pažiūrėti gražu, tačiau kartais avarijos metu, jei stirna per priekinį automobilio stiklą įkrenta į automobilio visų, vairuotojai ir keleiviai gyvūno ragais būna rimtai sužalojami. Kaip tik todėl ten, kur eismas intensyviausias, visuomet stengiamasi įrengti apsaugines priemones - metalines tvoras, kad gyvūnas neišbėgtų į kelią.
Be to, tokiuose keliuose įrengiamos ir požeminės perėjos, kad nebūtų sutrikdyta gyvūnų migracija. Vakarų Europoje įrengiamos ir perėjos virš kelio. Gamtininkai sako, kad tokios perėjos gyvūnams kelia mažesnę baimę.
