Vienodėja unikalūs kraštovaizdžiai
Dėl ko taip įvyko? Viena iš priežasčių ta, kad stojimo į ES metu nemaža dalis, kone trečdalis žemės ūkio naudmenų buvo deklaruotos kaip nedirbama žemė, o tai reiškia ir tiesioginė parama už tuos plotus nemokama. O kas gi dirbs nenašias žemes, kas nori dirbti nuostolingai? Dar daugiau - buvo mokama pašalpa tiems, kurie atsisakė paskutinės karvutės. Tai iš kur bus gyvuliai? Taigi, jau galime pamiršti kaimą, pamiršti ir „šviežią pienelį“...
Sudie, Lietuvos Sachara?
Tiesa, be Kuršių nerijos, daug metų mūsų šalis didžiavosi unikaliais Palangos paplūdimiais. Kas suskaičiuos, kiek metų miškininkai tvirtino ir „augino“ pakrantės kopas, tarpais net atitverdami jas nuo poilsiautojų ir per daugelį metų buvo suformuotas nuostabus paplūdimis su kopomis. Deja, dėl neapgalvoto naujojo tilto statybos jau ir iš šio miesto paplūdimių teliko prisiminimai. Tiesa, tiltas gražus ir labai reikalingas, tačiau ištraukus senųjų tiltų polius, pasikeitė per daugelį metų nusistovėjusios vandens srovės jūros pakrantėse ir garsieji Palangos paplūdimiai buvo beveik visai išplauti. Taigi, pakako vieno neapgalvoto žingsnio - ir gražuolės Palangos kaip nebūta...
Tiesa, senųjų ąžuolinių polių, kone šimtmetį išbuvusių vandenyje, mediena itin brangi – gal ją pardavus ir buvo statomas naujasis tiltas? Tačiau klaidas reikia taisyti ir su jūros srovėmis galima kovoti. Pavyzdžiui, Tel Avivo (Izraelis) paplūdimyje įrengti lygiagretūs kranto linijai akmeniniai molai, kurie sulaiko bangas ir sroves, sudarydami komfortines sąlygas poilsiautojams, trumpais akmenų pilymais sutvirtinta ir visa jūros pakrantė prie Arhuso (Danija) ir t. t. Gal ir mes ką nors sugalvosime? Tik ar ne paprasčiau kasmet papilti truputį smėlio, kuris kitais metais, kartu su jam atvežti išleistais pinigais, bus vėl „išplautas“...
Šventoji vargu, ar kam berūpi
Tačiau nepamirškime, kad ir be Neringos, ir be Palangos dar turime ką saugoti. Tai – iki šiol išlikę platūs Šventosios paplūdimiai ir prie jų prišliejusios gausios kopos. Kartu, ši poilsio namų ir turistinio tipo namelių pristatyta gyvenvietė šiandien išlieka vienintele poilsiaviete, kurioje turi galimybę atsipūsti ir vidutines pajamas gaunantis žmogus. Tačiau daugiau Šventoji vargu ar kam berūpi, nors apie ją kalbama labai daug - tai poilsiaviete ją laikome, tai Lietuvos vartais į jūrą norime paversti...
Iš tiesų Šventoji taip pat jau pradeda merdėti. Šiandien tik iš tolo galime „gėrėtis“ niekam nerūpinčiomis Šventosios klestėjimą menančiomis estrados liekanomis, niekaip nebaigiama valyti senojo uosto akvatorija ir amžinomis statybomis šalia jos... Vaikščiodami išklypusiais Šventosios šaligatviais, turime atidžiai žiūrėti po kojomis, o eidami į paplūdimį - atsargiai apeiti buvusios Šventosios žvejų artelės griuvenas, kad ant galvos kas neužkristų...
Kas stabdo Šventosios plėtrą? Ar lėšų stygius, ar valdžios institucijų nesusikalbėjimas, o gal Šventosios plėtrą stabdo jos priklausomybė Palangos miestui. Gal iš tiesų geriau būtų plėtojama ir šio nuostabaus kampelio infrastruktūra, ir tinkamai tvarkomas gerbūvis, jei Šventoji būtų prijungta prie Kretingos rajono ar taptų savarankišku, maždaug Birštono dydžio kurortu? Juk Šventoji turi milžinišką privalumą ir prieš minėtąjį Birštoną - šiame pajūryje galima ir šiuolaikinį uostą įrengti, ir poilsio zoną plėtoti. Juk ekonominės plėtros pagrindas – Būtingės terminalas – visai šalia, o jis duoda pajamų. Taigi, apie Šventosios miestelio administracinę priklausomybę reikėtų rimtai padiskutuoti...
Pasiūlymas – geležinkelio juosta į Šventąją
Tiesa, uostui neišvengiamas geležinkelis. Mes vėlgi pažvelkime į kitas išsivystytos ekonomikos, bet aplinką itin saugančias šalis. Pavyzdžiui, geležinkelis, kuriuo vežami tiek keleiviai, tiek prekės, niekam netrukdydamas vingiuoja didžiausio Danijos uosto Aarhuse jūros pakrante, o šalimais, tarp geležinkelio ir uosto, skaidriame jūros vandenyje – gausi jūros fauna, yra aptverta ir poilsiui skirta teritorija su maudyklėmis... Netrukdo pramoninės zonos kurortų plėtrai Lenkijos ir Latvijos, Slovėnijos ir Nyderlandų bei kai kurių kitų šalių pajūrio zonose. Taigi, vargu ar sugadintų aplinką ir geležinkelio atkarpa į Šventosios uostą, jei ji bus tvarkingai nutiesta iš šiaurinės miestelio pusės.
Tuo tarpu senojo uosto prieplaukas, galima puikiai panaudoti ir pramogoms, ir sportiniams ar pan. laivams laikyti, ir viešbučiai ar poilsio vilos jų pakrantėse niekam netrukdytų. Priešingai - plėtojant su poilsiu susijusią infrastruktūrą galima pritraukti daug privačių lėšų... Daug pavyzdžių pasaulyje galima rasti, kaip ir aplinka išsaugoma, ir žmonėms gyventi normalios sąlygos sudaromos.
Pas mus, deja, nors apie tai gan dažnai rašoma ir kalbama, kol kas nieko naujo. Juk paprasčiausias mūsų pačių apsileidimas „prilaiko“ poilsiautojų ir turistų srautus. Ne tik kad nyksta mūsų gražiausios ir vaizdingiausios vietovės, bet ir patys lietuviai jau „suranda“ niekuo neblogesnes, tik geriau prižiūrėtas ir ženkliai pigesnes poilsiavietes kaimyninėje Latvijoje ar net dar toliau...
