Aplinkos ministerija paaiškino, kodėl prasidėjo masinis miško kirtimas

Prasidėję kirtimai karinio poligono Pabradės miškuose, kuriuos prižiūri ir tvarko Nemenčinės bei Švenčionėlių miškų urėdijos, – jokia staigmena. Šie kirtimai (244 ha) yra numatyti aplinkos ministro patvirtintuose miškotvarkos projektuose ir planuojami Vyriausybės nutarimu Lietuvos kariuomenės poligonams priskirtose teritorijose esančiuose miškuose tam, kad jie atitiktų strateginius krašto apsaugos poreikius, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Šiose teritorijose nuo 2014 m. šešioms miškų urėdijoms pavesta vykdyti ūkinę veiklą, taip pat ir kirtimus.

Miškų urėdijos jau ėmėsi įgyvendinti vasarį patvirtintus karinių poligonų miškotvarkos projektus. Pirmoji kirtimo darbus pradėjusi Nemenčinės miškų urėdija galės specialiaisiais kirtimais iškirsti 123 ha. Jonavos miškų urėdija Gaižiūnų poligone šiemet turės iškirsti 121 ha. Dėl kitų Lietuvos kariuomenei reikalingų plotų poligonų ir mokymų teritorijoms plėsti sprendimai dar nepriimti – vyksta miškotvarkos projektų derinimo procedūros.

Siekiant kompensuoti miškais apaugusių teritorijų praradimus, šiemet vien miškų urėdijos planuoja įveisti apie 700 ha naujų miškų, o privačios žemės savininkai pasodins apie 2000 ha.

Užtikrinti, kad žaliojo šalies turto ne tik ne mažėtų, bet jis būtų gausinamas, miškininkus įpareigoja Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 m. programa. Ji numato iki 2020 m. šalies miškingumą padidinti iki 34,2 proc. ir įveisti ne mažiau kaip 30 tūkst. ha naujų miškų.