Jūros dugno prie Antarktidos krantų tyrinėjimai atskleidė, kad prieš 52 milijonus metų lediniame žemyne augo atogrąžų miškai, skelbia mokslininkai.
Nuosėdų kernuose, išgręžtuose iš vandenyno dugno prie rytinės Antarktidos pakrantės, aptikta fosilinių žiedadulkių, kurios atkeliavo iš „atogrąžoms artimo“ miško, dengusio žemyną Eoceno periodu, prieš 34–56 milijonus metų.
Australijos mokslininkas Kevinas Welshas, dalyvavęs 2010 metų ekspedicijoje, teigė, kad kernuose rastų temperatūrai jautrių molekulių analizė parodė, kad prieš 52 milijonus metų ten buvo „labai šilta“ – maždaug 20 laipsnių Celsijaus.
Ateities priklauso nuo CO2
„Sausumoje buvo miškai, jokio ledo neturėjo būti, turėjo būti labai šilta. Tai stebina, nes mūsų Antarktidos įvaizdis – kad ten labai šalta ir pilna ledo“, – tyrimą, paskelbtą žurnale „Nature“, komentavo K. Welshas.
Anot jo, tai, kad Antarktidoje nebuvo ledo ir buvo šilta, didžiąja dalimi nulėmė aukštesnis anglies dvideginio lygis. Anot K. Welsho, pačios ekstremaliausios Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos prognozės teigia, kad ledas iš Antarktidos vėl pasitrauks „iki šio šimtmečio pabaigos“.
„Tiksliai sunku pasakyti, nes tą lemia žmonių ir vyriausybių veiksmai. Tai priklauso nuo anglies dvideginio emisijų ateityje“, – kalbėjo K. Welshas, paleoklimatologas iš Kvinslendo universiteto.
Anot jo, naujausio tyrimo rezultatai „labai reikšmingi“, bandant suprasti būsimus klimato pokyčius, turint omenyje, kokią svarbą Antarktida ir didžiuliai vandens kiekiai, sukaupti jos paviršiuje, gali turėti visam pasauliui.
Ištirpus ledui klimatas keisis drastiškai
„Tai rodo, kad išgyvenant aukštesnio CO2 lygio atmosferoje periodą, greičiausiai sulauksime dramatiškų pokyčių svarbiose pasaulio teritorijose, kur dabar egzistuoja ledas“, – kalbėjo mokslininkas.
„Jei prarasime daug ledo Antarktidoje, tuomet stebėsime dramatiškus jūros lygio pokyčius visoje planetoje“, – pridūrė jis.
Net keliais metrais pakilusi jūra užlietų „didelę dalį gyvenamos sausumos pakrantėse ir žemai esančiose srityse“, – teigė mokslininkas.
Ledo storis rytų Antarktidoje siekia 3–4 kilometrus. Manoma, kad jis susiformavo maždaug prieš 34 milijonus metų.
Anot K. Welsho, jei ledas atsitrauktų, tai turėtų didžiulį poveikį viso pasaulio temperatūrai, nes tai integrali planetos vėsinimo sistemos dalis, atspindinti Saulės spindulius ir taip reguliuojanti temperatūrą.
