Ant kurių ežerų ir upių Lietuvoje jau galima lipti?

Šią savaitę storesniu ledo sluoksniu turėtų apsitraukti dauguma Lietuvos ežerų ir upių. Dalis jų, ypač esančių Šiaurės rytų regione, jau kviečia žvejus mėgautis poledine žūkle, o štai Vakarų ir pietų Lietuvoje tyvuliuojantys ežerai užšalti neskuba, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis. Specialistas pabrėžia, kad bet kuriuo atveju lipant ant ledo, jo storiu įsitikinti reikėtų patiems ir nesivadovauti vien bendra taisykle, kad ledas saugus, kai siekia bent 7 centimetrų storį.

Kur žvejams dar teks palūkėti?

Anot hidrologo, rudens ledas yra kitoks nei pavasario. Pastarasis yra neelastingas ir trapus, o štai rudens įšalas yra kur kas pastovesnis.

„Jis staiga nei iš šio, nei iš to nelūžta, kaip kad būna pavasarį, kuomet jis  jau būna pajuodavęs, praradęs struktūrą. Kristalinis rudeninis ledas jau būdamas 5 cm išlaiko vieną žmogų, tačiau reikalas toks, kad ežeras ne iš karto visas užšąla. Pirmiausiai užšąla negili pakrantė, vėliau užšąla užuovėjos, įlankos ir tik paskui visa akvatorija. Jeigu atėjęs žvejys prie kranto pamatuotų 5 cm ir jį laikytų, reikia žinoti, kad toliau nuo kranto – ledas bus 2-3 cm plonesnis”, - aiškino A. Kajutis. Jis patikslino, kad saugi riba yra bent 7 cm.

Anot A. Kajučio, Šiaurės Rytų rajonuose – Zarasų, Rokiškio ir Molėtų ežeruose jau šeštadienį ledo storis siekė 6-8 cm: „Ten žvejai drąsiai galėjo skersai išilgai vaikščioti, tačiau žinoma toks ledo storis buvo ant nedidelių ežerų. Tokie ežerai, kaip Drūkšiai ir Tauragnas, dar buvo neužšalę“.

Hidrologas A. Kajutis

Yra užregistruoti istoriniai rekordai. Upės ledo storio danga yra siekusi ir 72 cm, o ežeruose retai kada 60 cm pasiekia.

Ežerynuose Trakuose – Aukštadvaryje ledo storis prie krantų siekia vos 4-5 cm. Nors kelias paras vyravo -10 laipsnių temperatūra, ledas nesustorėjo, nes paviršių dengė sniegas. Taigi šie ežerai dar nėra tinkami žvejoti.

„Tikėtina, kad šiąnakt ir čia jau buvo pakankamas ledo storis, nes buvo jau 17 laipsnių šalčio. Bet aišku kiekvienu atveju reikia ne vadovautis prognozėmis, o tikrinti patiems. Kiekvienoje vietoje gali būti šiek tiek kitaip – vienur daugiau sniego, kitur mažiau ir iš karto ledo storis skirsis“, - atkreipė dėmesį A. Kajutis.

Vakarų ir pietų Lietuvoje orai laikėsi šiltesni, tad ežerai dar nėra pasiruošę išlaikyti būrio žvejų. Pietvakariniuose rajonuose patarosiomis dienomis buvo daugiau sniego, todėl ledo storis tinkamas dar nesusiformavo.

Žvejai įprastai ledo storį patikrina gręždami eketę, o štai paprastam žmogui galima neštis kad ir metrą ir pamatuoti.

Šią savaitę - užšals ir upės

A. Kajučio teigimu, jeigu nėra sniego, dviejų naktų po dešimt laipsnių šalčio užtenka negiliems ežerams apsitraukti ledu. Giliems ežerams, pavyzdžiui, tokiems kaip Tauragnas, reikia keturių penkių parų su tokia temperatūra. Tačiau tai - gana reti atvejai, nes net ir gerai šąlant, šiek tiek ir pasninga, o būtent sniegas trukdo susidaryti tvirtesniam ledo sluoksniui.

„Manome, kad šios savaitės antroje pusėje užšals ir upės, nes šiąnakt jau pradėjo užšalinėti Nemuno žemupys, žemiau Panemunės srovė lėtesnė, mažesni nuolydžiai – taigi ten jau užšalo. Užšals ir Neris. Reikia laukti, kol ižas Neryje sudarys nebe 70 proc., o 90 proc. Upė užšąla per ižą, jo pasidaro daug, jis tarpusavyje sulimpa ir sušąla“, - pasakojo hidrologas.

Hidrologas A. Kajutis

Kiekvienu atveju reikia ne vadovautis prognozėmis, o tikrinti patiems. Kiekvienoje vietoje gali būti šiek tiek kitaip – vienur daugiau sniego, kitur mažiau ir iš karto ledo storis skirsis.

Anot specialisto, kai upių ledo storis siekia 7 cm, ant jų taipogi saugu lipti. Tiesa, A. Kajutis atkreipia dėmesį, kad paprastai upės apsitraukia kur kas storesniu ledo sluoksniu nei ežerai.

„Yra užregistruoti istoriniai rekordai. Upės ledo storio danga yra siekusi ir 72 cm, o ežeruose retai kada 60 cm pasiekia”, - sakė A. Kajutis, pridurdamas, kad tokie skaičiai buvo fiksuoti seniai, kai temperatūra žiemą Lietuvoje siekė ir 40 laipsnių šaltį.

Kai ežerus jau sukausto ledas, mažai tikėtina, kad jis anksčiau pavasario nutirps. Taip gali nutikti tik tuo atveju, jeigu orai pokštautų ir nuo -15 šoktų iki plius 10 laipsnių ir daugiau. Kadangi tokių orų anomalijų dar neesame turėję, labai tikėtina, kad užšalę ežerai leis žvejams iki soties atsidžiaugti poledinės žvejybos malonumais.

„Savaitinis atšilimas nepablogins ledo storio, aišku, jeigu neatšyla iki 15 laipsnių. Dviejų trijų laipsnių šiluma ledo tikrai nepagadins“, - tikino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistas.