Vienas Didžiosios Britanijos zoologijos sodo darbuotojas įpratino girtuokliauti pingviną. Kai istorija išlindo viešumon, sargas buvo atleistas, o pingviną teko gydyti.
Ūkiuose auginamos kiaulės, karvės ir naminės žąsys taip pat mėgsta svaigintis – šie gyvūnai labai noriai vartoja tai, kas liko iš išspaustų vynuogių. O tai ne visada baigiasi geruoju.
Indiškos pelėdos, liepsnelės ir kiti sparnuočiai kartais užlesa pernokusių uogų ir obuolių, o po to tupi šakose ir negali pasijudinti. Juos galima tiesiog imti į rankas. Tiesa, paukčiai išsiblaivo labai greitai – daugiausiai per dvi valandas.
Lygiai taip pat elgiasi ir beždžionės – jos renka vaisius, nukritusius nuo palmių. Skirtumas tik tas, kad paukščiai aptingsta, o primatai tampa triukšmingi ir gana judrūs.
Medžių lapuose, kuriais jos kartais maitinasi, yra alkaloidų. Paprastai žirafos jų neliečia, tačiau kartais tiesiog pajunta potraukį nuodingiems augalams ir apgirsta.
4 vieta: Musės, tarakonai ir drugeliai
Jie pirmenybę teikia stipresniems gėrimams, pavyzdžiui, portveinui. Jeigu įpilsite jo į atvirą indelį ir paliksite per naktį, ryte galėsite tuo įsitikinti. Drugeliai dar geria surūgusias uogų sultis.
Jeigu greta jų papilama alaus, sraigės tikrai nė už ką nesitrauks, kol jo neišgers. Paprastai sraigės prisigeria tiek, kad paskęsta aluje, ir tuo mielai naudojasi vynuoges auginantys prancūzai.
Pasirodo, jos taip pat gali būti alkoholikės. Entomologai, tyrinėjantys girtų bičių elgesį, teigia, kad jos tampa visiškai „neatsakingos“ ir neberenka žiedadulkių. Kaip šie vabzdžiai gauna alkoholio? Dėl tam tikrų veiksnių kai kurių gėlių nektaras virsta alkoholiu. Kai mokslininkai bitėms davė galimybę rinktis iš cukraus tirpalo ir 80 % spiritinių gėrimų, jos nė nemąstydamos rinkosi antrąjį variantą.
Tai gražus augalas, kuriuo mėgstama puošti sienas ir kopėčias. Pasakojama, kad viena gebenės šaka, auganti ant Oksfordo universiteto sienos, kartą „įšliaužė“ per langelį į rūsį ir iki dugno ištuštino vyno statinę. Alkoholis augalui visiškai nepakenkė.
