Tokio dėmesio pavydėtų nemažai nykstančių gyvūnų rūšių jauniklių, taip pat gimusių šiemet. Portalas care2.com praneša apie svarbiausius jauniklius, kurių dauguma gimsta dar rečiau, nei kūdikiai pasaulio karaliams.

1. Dūminis leopardas (lot. - Neofelis nebulosa)

Viename iš 42 Indijos veisimo centrų, Sipahijalos gyvūnų draustinyje, dūminio leopardo patelė Reshmi birželio 8 dieną atsivedė jauniklį. Laisvėje gyvena mažiau nei 10 tūkstančių dūminių leopardų. Tarptautinėje Raudonojoje knygoje šie gyvūnai įvardinti kaip pažeidžiami.

2. Akiniuotoji lapų beždžionė (lot. - Trachypithecus obscurus)

Akiniuotoji beždžionė

Gegužės 28 dieną tame pačiame Sipahijalos draustinyje pasaulį išvydo ir šios nykstančios beždžionių rūšies jauniklis. Dėl tinkamų gyventi teritorijų mažėjimo ir brakonieriavimo vien Bangladeše šių „akiniuotų“ beždžionių skaičius sumažėjo 80 procentų per paskutinius 20 metų.

3. Pietinis pudu (lot. - Pudu puda)

Pietinio pudu jauniklis

Pietinių pudu Džosefinos ir Hamiltono jauniklis, atsivestas Queens’o zoologijos sode gegužės 3 dieną, suaugęs svers tik kiek daugiau nei 10 kilogramų. Šie patys mažiausi elninių šeimos atstovai laisvėje yra sutinkami tik Čilės ir Argentinos drėgnuosiuose miškuose. Šių miškų plotas sparčiai nyksta: jie yra kertami medienai ir plečiant žemės ūkiui vystyti reikalingus žemės plotus. Pietiniai pudu taip pat lengvai pažeidžiami parazitų sukeliamų ligų.

4. Amūrinis tigras (lot. - Panthera tigris altaica)

Amurinio tigro jauniklis

Du Amūrinio tigro jaunikliai gimė liepos 6 dieną Sedžviko apygardos zoologijos sode Kansase, JAV. Praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį laisvėje buvo belikę vos 40 šios tigrų rūšies atstovų. Tačiau dėl griežtų brakonieriavimą ribojančių įstatymų, šiuo metu apie 450 šių tigrų gyvena Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir šiaurės Kinijoje.
5. Prževalskio arklys (lot. - Equus caballus przewalskii)
Prževalskio arklio jauniklis

Birželio mėnesį Denverio zoologijos sode gimė šios vienintelės išlikusios laukinių arklių veislės kumeliukas. Prževalskio arkliai iki pat aštuoniolikto amžiaus antros pusės buvo sutinkami Rusijos stepėse, Kazachstane, Mongolijoje ir šiaurės Kinijoje. Nuo tada jų skaičius smarkiai mažėjo ir paskutinis jų atstovas buvo pastebėtas 1969 metais. Praėjusio amžiaus gale šių arklių populiacija buvo sėkmingai atgaivinta Mongolijoje.