1. Papūgos ir varnos
Žako papūga

Iš žmonių kalbą gebančių pamėgdžioti gyvūnų daugumai geriausiai pažįstamos papūgos. Tačiau jos nėra vien tik kvailos mėgdžiotojos – mokslininkai teigia, jog papūgos supranta išmoktų žodžių prasmę. Pasak paukščių veterinaro Gregory Burketto, namuose auginamos papūgos mato jas supančius žmones kaip vieno būrio narius.

Kadangi namuose visi kalba „žmogiškai“, paukštis bando kopijuoti kitų būrio narių kalbą. „Papūga nori būti viena iš būrio narių, o bendra kalba padeda jai taip pasijusti,“ – sakė veterinaras.

Štai papūga Einšteinas turi savo kanalą vaizdo klipų portale ir yra surengusi pasirodymus „TED“ konferencijoje.

Varnų genčiai priklausančios rūšys taip pat pasižymi dideliu intelektu - šių paukščių gebėjimas naudotis įrankiais seniai stebina mokslininkus. Žmonių globojami varnai taip pat gali išmokti pamėgdžioti mūsų žodžius, kaip pavyzdžiui varnas Mischiefas, pamėgdžiojantis net ir intonacijas:

2. Žmogbeždžionės

Gorila Koko yra tikriausiai geriausiai žinoma iš visų žmogbeždžionių, išgarsėjusi savo gebėjimais susikalbėti gestų kalba. Pasak Koko prižiūrėtojų, 42 metų amžiaus gorila supranta apie 1 tūkst. Amerikos gestų kalbos ženklų ir apie 2 tūkst. šnekamosios anglų kalbos žodžių.

Žmogbeždžionės apskritai pasižymi išskirtiniais komunikaciniais sugebėjimais. Pavyzdžiui, mažosios šimpanzės, arba bonobai, emocionaliai dalinasi savo nuomone apie maistą. Jų šūksniai primena žmogaus skleidžiamus garsus, pavyzdžiui, „Niam” ar „Fui“.
Bonobai - į žmogaus kalba panašius garsus leidžiančios beždžionės

Tai nustatė St. Andrewso universiteto mokslininkai, davę bonobams paragauti įvairių maisto produktų. Figos ir razinos susilaukė daug į „Niam“ panašių šūksnių, tuo tarpu paprikų keliamą pasibjaurėjimą šimpanzės išreiškė šaukdamos „Fui“. 

Bonobas vardu Kanzi, globojamas rezervato „Great Ape Trust“, kaip ir gorila Koko, supranta keletą tūkstančių žodžių. Jis juos gali „pasakyti“ pasinaudodamas specialia programa ir paspausdamas vieną ar kitą žodį atitinkančią leksigramą. 

3. Dramblys Koshikas

Pietų Korėjos zoologijos sode Seule gyvenantis 22 metų amžiaus Azijinių dramblių patinas Koshikas gali atkartoti 5 korėjietiškus žodžius - annyong (labas), anja (sėdėti), aniya (ne), nuo (atsigulti) ir choah (geras). Jis skleidžia garsus įkišdamas į burną savo straublį. Pasak tarptautinės mokslininkų komandos tiriančios šį dramblį nuo 2010 m., toks kalbinio garso skleidimo metodas užfiksuotas pirmą kartą.
Kalbantis dramblys Koshikas

Koshiko prižiūrėtojai tai, jog dramblys juos mėgdžioja, pastebėjo 2004 m. Mokslininkų manymu, Koshikas išmoko atkartoti žmonių kalbą, nes jautėsi vienišas – jį atskyrė nuo kitų dramblių, kai gyvūnui buvo vos penkeri metai. Nėra jokių įrodymų, kad dramblys supranta tariamus žodžius, tačiau jis atsiliepia į tam tikras žodines komandas.

Koshikas gali būti ne vienintelis kalbantis dramblys. 1983 m. zoologijos sodo Kazachstane pareigūnai tikino, jog vienas iš jų auginamų dramblių gali atkartoti 20 rusiškų frazių. Deja, joks mokslininkas niekada nepatvirtino šio atvejo.

4. Ruonis Hooveris

1971 m. Georgas ir Alice Swallowsai Cundy Harbore (Meino valstija, JAV) rado paprastojo ruonio jauniklį. Jie pavadino ruoniuką Hooveriu, nes jis ėsdamas priminė dulkių siurblį (angl. hoover). Iš pradžių šeima jį augino vonioje, vėliau perkėlė į šalia namų esantį tvenkinį. Ruoniui išaugus ir šį, Swallowsai perdavė Hooverį Bostono „Naujosios Anglijos akvariumui“.
Paprastasis ruonis

Akvariumo darbuotojams Georgas Swallowas teigė, jog Hooveris gali kalbėti. Juo niekas tuomet nepatikėjo, tačiau ruoniui pasiekus lytinę brandą, jo kalba pasidarė aiškesnė – ir dar sustiprinta bostonietiško akcento.

Hooveris galėjo ištarti keletą žodžių ir ilgesnių frazių, pavyzdžiui, „hey“, „hello there“, „how are ya“, „get outta here“, „get down“ (liet. ei, labas, kaip laikaisi, negali būti, nusileisk žemyn), bei pasakyti savo vardą. 

Ruonis taip pat mokėjo juoktis. Hooveriui mirus 1985 metais, straipsnis apie jo gyvenimą pasirodė ir Bostono „Globe” laikraštyje. Mokslininkų manymu, ruoniai ir jų giminaičiai gali padėti mums suprasti, kaip vystosi sudėtingas, žmonių kalbai artimas vokalinis mokymasis.

Vaizdo klipų portale youtube.com pateikiamas neva Hooverio kalbos įrašas, tačiau kadangi tai tik garsinis, o ne vaizdo failas, galima ginčytis, ar iš tiesų ruonis taip kalbėjo:

5. Baltasis delfinas Nocas

1984 m. Nacionalinio jūrinių žinduolių fondo San Diege (Kalifornija, JAV) tyrėjai pastebėjo kažką keisto: jie girdėdavo žmonių kalbą šalia jų baltojo delfino (belugos) Noco baseino, nors tuo metu netoliese nieko nebūdavo. Mįslė buvo įminta, kai vienam narų pasirodė, jog kažkas jam liepia lipti lauk iš baseino. Pasirodo, tai buvo pats Nocas, kuris skleidė garsą panašų į anglų kalbos žodį „out“ (liet. lauk).
Baltieji delfinai

Pasak jūrinių žinduolių tyrėjo Samo Ridgeway, studijavusio Nocą, delfino skleidžiami į žmonių kalbą panašūs garsai buvo keliomis oktavomis žemesni nei šiems delfinams įprasti šaukiniai. Nocas mirė 1999 m., tačiau žmogiškus garsus skleidė vos keletą metų. Mokslininkų manymu, tai buvo susiję su tuo, jog delfinas pasiekė lytinę brandą.

Šis gyvūno „kalbėjimo“ atvejis ypatingas dar ir tuo, jog delfino niekas mėgdžioti žmones specialiai nemokė. Nocas išmoko tiesiog klausydamasis savo globėjų. Tuo metu tai buvo pirmas toks atvejis tarp banginiams priklausančių gyvūnų. 

Yra žinomas ir ne vienas atvejis, kai žmones imituoja naminiai gyvūnėliai (neskaitant papūgų). Kai kurios šunų veislės, pavyzdžiui, basendžiai, savaime skleidžia vokalizacijas labiau primenančias ne lojimą, o žmonių kalbą.

Parengta pagal nationalgeographic.com, mentalfloss.com ir news.discovery.com