Iš žmonių kalbą gebančių pamėgdžioti gyvūnų daugumai geriausiai pažįstamos papūgos. Tačiau jos nėra vien tik kvailos mėgdžiotojos – mokslininkai teigia, jog papūgos supranta išmoktų žodžių prasmę. Pasak paukščių veterinaro Gregory Burketto, namuose auginamos papūgos mato jas supančius žmones kaip vieno būrio narius.
Kadangi namuose visi kalba „žmogiškai“, paukštis bando kopijuoti kitų būrio narių kalbą. „Papūga nori būti viena iš būrio narių, o bendra kalba padeda jai taip pasijusti,“ – sakė veterinaras.
Štai papūga Einšteinas turi savo kanalą vaizdo klipų portale ir yra surengusi pasirodymus „TED“ konferencijoje.
Varnų genčiai priklausančios rūšys taip pat pasižymi dideliu intelektu - šių paukščių gebėjimas naudotis įrankiais seniai stebina mokslininkus. Žmonių globojami varnai taip pat gali išmokti pamėgdžioti mūsų žodžius, kaip pavyzdžiui varnas Mischiefas, pamėgdžiojantis net ir intonacijas:
2. Žmogbeždžionės
Gorila Koko yra tikriausiai geriausiai žinoma iš visų žmogbeždžionių, išgarsėjusi savo gebėjimais susikalbėti gestų kalba. Pasak Koko prižiūrėtojų, 42 metų amžiaus gorila supranta apie 1 tūkst. Amerikos gestų kalbos ženklų ir apie 2 tūkst. šnekamosios anglų kalbos žodžių.
Tai nustatė St. Andrewso universiteto mokslininkai, davę bonobams paragauti įvairių maisto produktų. Figos ir razinos susilaukė daug į „Niam“ panašių šūksnių, tuo tarpu paprikų keliamą pasibjaurėjimą šimpanzės išreiškė šaukdamos „Fui“.
Bonobas vardu Kanzi, globojamas rezervato „Great Ape Trust“, kaip ir gorila Koko, supranta keletą tūkstančių žodžių. Jis juos gali „pasakyti“ pasinaudodamas specialia programa ir paspausdamas vieną ar kitą žodį atitinkančią leksigramą.
3. Dramblys Koshikas
Koshiko prižiūrėtojai tai, jog dramblys juos mėgdžioja, pastebėjo 2004 m. Mokslininkų manymu, Koshikas išmoko atkartoti žmonių kalbą, nes jautėsi vienišas – jį atskyrė nuo kitų dramblių, kai gyvūnui buvo vos penkeri metai. Nėra jokių įrodymų, kad dramblys supranta tariamus žodžius, tačiau jis atsiliepia į tam tikras žodines komandas.
Koshikas gali būti ne vienintelis kalbantis dramblys. 1983 m. zoologijos sodo Kazachstane pareigūnai tikino, jog vienas iš jų auginamų dramblių gali atkartoti 20 rusiškų frazių. Deja, joks mokslininkas niekada nepatvirtino šio atvejo.
4. Ruonis Hooveris
Akvariumo darbuotojams Georgas Swallowas teigė, jog Hooveris gali kalbėti. Juo niekas tuomet nepatikėjo, tačiau ruoniui pasiekus lytinę brandą, jo kalba pasidarė aiškesnė – ir dar sustiprinta bostonietiško akcento.
Hooveris galėjo ištarti keletą žodžių ir ilgesnių frazių, pavyzdžiui, „hey“, „hello there“, „how are ya“, „get outta here“, „get down“ (liet. ei, labas, kaip laikaisi, negali būti, nusileisk žemyn), bei pasakyti savo vardą.
Ruonis taip pat mokėjo juoktis. Hooveriui mirus 1985 metais, straipsnis apie jo gyvenimą pasirodė ir Bostono „Globe” laikraštyje. Mokslininkų manymu, ruoniai ir jų giminaičiai gali padėti mums suprasti, kaip vystosi sudėtingas, žmonių kalbai artimas vokalinis mokymasis.
Vaizdo klipų portale youtube.com pateikiamas neva Hooverio kalbos įrašas, tačiau kadangi tai tik garsinis, o ne vaizdo failas, galima ginčytis, ar iš tiesų ruonis taip kalbėjo:
5. Baltasis delfinas Nocas
Pasak jūrinių žinduolių tyrėjo Samo Ridgeway, studijavusio Nocą, delfino skleidžiami į žmonių kalbą panašūs garsai buvo keliomis oktavomis žemesni nei šiems delfinams įprasti šaukiniai. Nocas mirė 1999 m., tačiau žmogiškus garsus skleidė vos keletą metų. Mokslininkų manymu, tai buvo susiję su tuo, jog delfinas pasiekė lytinę brandą.
Šis gyvūno „kalbėjimo“ atvejis ypatingas dar ir tuo, jog delfino niekas mėgdžioti žmones specialiai nemokė. Nocas išmoko tiesiog klausydamasis savo globėjų. Tuo metu tai buvo pirmas toks atvejis tarp banginiams priklausančių gyvūnų.
Yra žinomas ir ne vienas atvejis, kai žmones imituoja naminiai gyvūnėliai (neskaitant papūgų). Kai kurios šunų veislės, pavyzdžiui, basendžiai, savaime skleidžia vokalizacijas labiau primenančias ne lojimą, o žmonių kalbą.
Parengta pagal nationalgeographic.com, mentalfloss.com ir news.discovery.com
