Būtent tokius žinduolius, žuvis ir paukščius aprašėme šiame straispnyje.
Tai – žuvis su kojomis. Ji niekaip neapsisprendė, gyventi sausumoje ar jūroje. O jei rimtai, ši žuvelė aptinkama vandenyno dugne aplink Galapagų salas. Aptikę šią rūšį mokslininkai įvertino, jog ji „labai neįprastos morfologijos“.
Lyg neužtektų ryškių it padažytų lūpų ir keistų pelekų-kojelių, žuvis dar turi ir specialų gumbą ant galvos. Šis darinys skirtas pritraukti jos aukoms. Raudonlūpė gražuolė minta kitomis smulkiomis žuvimis, moliuskais ir krevetėmis.
2. Aštuonkojis Dumbo
Šiandien jau žinoma, kad šiai genčiai priklausančių aštuonkojų yra net 37 rūšys. Vieni jų yra gelsvos, kiti – melsvos spalvos, skiriasi čiuptuvų skaičius ir forma. Kai kurie gyvūnai netgi labiau primena medūzą nei aštuonkojį.
Tokį mielą vandenyno gyventoją gana neseniai užfiksavo JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos tyrimų laivas „Okeanos Explorer“. Šie aštuonkojai gyvena visuose pasaulio vandenynuose. Tai kodėl mokslininkai juos tik neseniai aptiko?
Ogi todėl, kad „drambliukai“ plaukioja nuo maždaug 300 metrų iki 7 kilometrų gylyje ir yra gerokai mažesni už dramblį, apie 20-ies centimetrų ilgio. Be to, jie gyvena gana trumpai – nuo 3 iki 5-erių metų.
Šie gyvūnėliai gyvena Madagaskaro saloje, taip pat aptinkami atogrąžų miškuose. Negana to, kad barška, kirstukas dar gali paleisti kelis spyglius į savo užpuoliką. Dažniausiai tai būna mangusta arba fosa (plėšri katė), kuriai spygliai sminga į jautriausias vietas - snukutį arba letenas. Tuo metu „barškantys“ spygliai yra labiau gyvūno užpakalinėje dalyje ir skirti tik komunikavimui su gentainiais.
4. Nėgė
Viena iš nėginių genties rūšių – jūrinės nėgės, aptinkamos ir Lietuvoje. Tačiau užsienio šalyse gyvenančios nėgių rūšys yra tikras žuvų siaubas. Žandikaulio neturinčios žuvys prisisiurbia prie kitų jūroje gyvenančių žuvų ir siurbia šių kraują.
Iš 38 žinomų nėgių rūšių 18 yra laikomos parazitinėmis, t. y. žudančiomis auką, prie kurios prikimba.
Išvaizda jos primena ungurius, gali išaugti iki vieno metro ilgio. Čiulptuke nėgės turi aštrius dantis, kuriais geba prakąsti aukos odą ir siurbti jos kraują bei organizmo skysčius.
Amerikiečiai suskaičiavo, jog viena parazitinė nėgė per savo gyvenimą gali nudaigoti iki 18 kilogramų žuvies. Na, mažiau nei kormoranas, tačiau JAV su tokios rūšies nėgėmis pradėta kovoti, kontroliuoti jų populiaciją. Amerikiečių biologų teigimu, vos viena iš 7 žuvų, kurias užpuola nėgė, išgyvena.
Ar čia krabas, ar gigantiškas voras? Iš tiesų šis jūrų gyvūnas, jei išliptų į krantą, kai kuriuos gyventojus privestų iki širdies priepuolio. Jo kojų ilgis gali siekti net 3,8 metro! Kai kuriose nuotraukose, kur įamžinti šį gyvį rankose laikantys mokslininkai, jo kojos driekiasi iki pat žemės. Šis krabas gali sverti iki 19-os kilogramų ir yra vienas didžiausių pasaulio nariuotakojų.
6. Batasnapis arba banginiagalvis gandras
Iš pirmo žvilgsnio vangūs paukščiai grobį medžioja galingais, žaibiškais masyvaus snapo grybšniais. Į batasnapio meniu patenka ne tik žuvys, bet ir varliagyviai, driežai, gyvatės, vėžliai ir kita smulkesnioji vandens fauna. Kartais paukštis puola net ir mažesnius krokodilus. Tiesa, šie dažniausiai nelieka skolingi – batasnapiai neretai tampa šių roplių pietumis.
Šurmulį buvo sukėlusi nuotrauka, kurioje batasnapio snape užfiksuota antis. Tačiau mokslininkai tikino, jog paukščių šis didžiulis gandras nemedžioja ir greičiausiai antis į jo snapą pateko netyčia, kai šis košė vandens telkinį ieškodamas smulkesnio grobio.
Angis – dar vienas lietuviams pažįstamas gyvūnas. Tačiau šiame straipsnyje aprašoma angių rūšis iš pirmo žvilgsnio atrodo daug įspūdingiau – gyvatės odos žvyneliai yra tarsi pašiaušti, o galva primena mažą drakoną. Kartu šios rūšies gyvatės yra daug pavojingesnės žmogui nei lietuviškos angys.
Įdomu tai, jog šios gyvatės gali būti žalios, geltonos, pilkos, raudonos, mėlynos, alyvuogių spalvos. Mokslininkai įspėja, jog šios rūšies angių negalima mėginti atpažinti pagal spalvą – šiuo atveju jos meistriškai prisitaiko prie atogrąžų miškų aplinkos ir yra tokios spalvos, kuri leidžia „ištirpti“ vietos augmenijoje. Jos įprastai yra iki 50-ies - 60-ies centimetrų ilgio. Manoma, jog gyvatės daugiausia gyvena atogrąžų miškuose, tačiau įsitaiso ir pamiškėse, prie vandens telkinių. Ši gyvatė neretai pakimba nuo medžio šakos žemyn ir laukia, kol pro šalį prašokuos žioplesnė varlė, pratipens koks nors graužikas.
8. Mėlynasis drakonas
Įdomu ir tai, kad mėlynieji drakonai plaukioja vandens paviršiuje, kur išsilaikyti jiems padeda prarytas oro burbulas. Taip pat labai neįprasta jų forma – ar jis su plaukmenimis, ar su pirštuotomis letenomis? Vis dėlto keistas šio gyvio „šarvas“ padeda jam medžioti aukas. Mėlynieji drakonai gali užaugti iki 4-5 cm ir gyvena tropinių pasaulio kraštų vandenyse.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šiam plaukuotam gyviui labai šalta – antraip, kam jam reikėtų tiek kailio? Iš tiesų vabzdžiai yra šaltakraujai ir jiems nereikia palaikyti šiltos kūno temperatūros.
Venesuelos pudelinis drugys negyvena Antarktidoje, jis gyvena Venesueloje, kur yra labai karšta. Tad kad jam tie plaukai? Vabzdžių pasaulyje jie atlieka skirtingas funkcijas – yra lyg jutikliai, kurie padeda jausti pokyčius aplinkoje, taip pat gali tarnauti kaip gynybinė priemonė puolant priešams.
Venesuelos pudelinis drugys mokslininkų atrastas tik 2009 metais, dar nėra priskirtas jokiai vabzdžių grupei ir net neturi lotyniško pavadinimo! Tai reiškia, kad mokslininkai su šiuo drugiu dar turės ilgai pažindintis.
Tai bene pati keisčiausia žemėje varlė, mokslininkų atrasta 2003 metais. Dėl savo neįprastos rožinės spalvos ir kiaulės šnipą primenančios nosies ji kelia daugybės žmonių susidomėjimą. Įdomu ir tai, kad būtent ši keista varlės išvaizda yra prisitaikymas prie neįprastų gyvenimo sąlygų – ši varlė gyvena po žeme!
Trumpos jos galūnės tarnauja kaip kastuvai, roplys geba išrausti žemę iki beveik keturių metrų gylio. Šios varlės į žemės paviršių išlenda vos dviems savaitėms. Atspėsite, kokiu tikslu? Daugintis! Tai viena iš priežasčių, kodėl mokslininkams ši rūšis ilgai buvo nežinoma ir neištirta.
Parengta pagal treehugger.com, nationalgeographic.com, science.com ir technologijos.lt informaciją
