Samotvurko kaime netoli Vroclavo Marijanas savo ūkį pradėjo nuo 5 ha žemės, šiandien jo valdos siekia 102 ha. Didžiojoje dalyje ūkio žemių auginami javai, likusi dalis – pievos, kur ruošiami pašarai ir ganomi limuzinų veislės galvijai. Kad sumažintų maistinių medžiagų nuotėkį, Marijanas ūkyje taiko daug agrarinės aplinkosaugos priemonių: paliktos plačios apsauginės augmenijos juostos aplink vandens telkinius, aplink kelius, upelius ir melioracijos kanalus prisodinta medžių, ūkio laukuose auginamos įsėlinės ir posėlinės kultūros.
Daug pastangų ūkininkas paaukojo ir biologinės įvairovės apsaugai bei atkūrimui ūkyje. Siekdamas atkurti natūralias buveines ir pagerinti gyvenimo sąlygas gyvūnijai, ūkyje jis sukūrė dirbtinių pelkių ir tvenkinių. Kad suskaldytų ariamų laukų vientisus masyvus ir suteiktų sąlygas maitintis ir prisiglausti gyvūnijai, laukuose Marijanas prisodino medžių ir krūmų, medžiuose prikėlė inkilų šikšnosparniams.
„Aš visada domėjausi aplinkosauga. Kai supratau, kad mano kaip ūkininko veikla kelia grėsmę gamtai, aš nusprendžiau imtis veikti gamtos labui”,– pasakoja ūkininkas. Jis įsitikinęs, kad ypatingai skatinti imtis aplinką tausojančio ūkininkavimo reikia stambių tradicinių ūkių šeimininkus, nes būtent jie yra didžiausi teršėjai, o pritaikius tokiuose ūkiuose aplinkosaugos priemones aplinkai ir gamtos ištekliams būtų didžiausia nauda.
Aplinkiniai ūkininkai Marijano pastangas dažnai stebėdavo pašaipiai – esą jis iš dyko buvimo niekais užsiima. Ūkininkas prisipažįsta, kad įvertinimas konkurse „Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas“ jam labai svarbus, nes įrodė, kad jo pastangos tikrai vertingos ir nubraukė kreivas šypsenas nuo kolegų ūkininkų veidų. Marijanas viliasi, kad vis daugiau ūkininkų paseks jo pavyzdžiu ir stengsis vystyti ne tik ekonomiškai, bet ir biologinės įvairovės prasme gyvybingą žemės ūkį, nekeliantį grėsmės Baltijos jūrai ir kitoms ekosistemoms.
