„Wiggeby" ūkis yra 30 km nuo sostinės Stokholmo, Feringsės saloje, trečiame pagal dydį Švedijos ežere Melarene. Per 15 metų azoto nutekėjimas iš ūkio sumažintas 50 proc. Vandens telkinių apsaugai ūkyje suformuota net 8 km (6 m. pločio) apsauginių juostų. Jos ne tik filtruoja į vandens telkinius patenkančias medžiagas, bet tarnauja ir kaip „gyvybės salelės" intensyviame ūkyje, nes čia prieglobstį randa vabzdžiai ir paukščiai.
Ūkio ištekliai palaipsniui buvo naudojami vis efektyviau – visa tai vaizdžiai atspindi 15 metų kaupiama ūkio duomenų bazė. Iš informacijos joje akivaizdu, kad palaipsniui naudota vis mažiau pesticidų, mažesnės kuro sąnaudos imant derlių, vis efektyviau naudotas azotas ir fosforas.
„Ūkininkaujant negalima apsiriboti trumpalaikiais ekonominiais tikslais, reikia žvilgtelėti ir toliau - kas tavęs laukia „už kampo", – įsitikinęs Hakanas. Eriksonai rado metodą, kaip suderinti trumpalaikę ekonominę naudą ūkiui ir ilgalaikę – aplinkai.
Prieš 6 metus, atsisakę kiaulių auginimo, Eriksonai neteko natūralių trąšų šaltinio, todėl ėmėsi ieškoti alternatyvų – prieš porą metų ūkyje įrengta kompostavimo aikštelė. Ženkli dalis ūkiui reikalingų organinių trąšų čia „pagaminama" iš arklių mėšlo, šiaudų, durpių. Dalis atliekų – iš netoliese esančių daržovių šiltnamių, kuriuose dirba Teri. Ūkis gali gaminti iki 5 tūkst. t. komposto, tačiau tam ateityje teks plėsti aikštelę.
Švedijoje taip pat galioja „teršėjas moka" principas, tad atliekų turėtojai privalo pasirūpinti teisingu jų sutvarkymu – jie moka ūkininkams už atliekų utilizavimą ir taip kompensuoja aikštelės įrengimo išlaidas. Komposto išvežimo į laukus ir tręšimo išlaidas kompensuoja komposte esantis azotas ir fosforas – tręšimas organinėmis atliekomis ūkininkams nekainuoja, o papildomai pirkti mineralinių trąšų tenka labai nedaug. Kompostavimo aikštelė suformuota taip, kad kompostą „perplovęs" lietaus vanduo su maistinėmis medžiagomis tekėtų į specialų rezervuarą ir tik perfiltruotas patektų į laukus.
Kad maistinėmis medžiagomis netręštų dumblių Baltijos jūroje, Eriksonai pasitelkė ir tiksliosios žemdirbystės metodus – įsigijo azoto jutiklį (N sensor). Per sezoną su azoto jutikliu patręšiama apie 700 ha pasėlių: 200 ha Eriksonų valdų ir 500 ha aplinkiniuose ūkiuose – nuomoja prietaisą aplinkinių ūkių šeimininkams. Laukai tręšiami dviem etapais. Pirmiausia visi laukai patręšiami baziniu azoto kiekiu – apie 120 kg/ha. Antruoju etapu tręšiama naudojant azoto jutiklį - priklausomai nuo pasėlių savybių, ploteliuose papildomai paskleidžiama iki 100 kg/ha, vidutiniškai - apie 55 kg/ha. Bendras vidurkis apie - 170 kg/ha azoto kviečių pasėliams. Prietaisas tikslus, tačiau skirti individualią tręšimo normą kiekvienam m2 negali - plotas išskirstomas laukeliais. „Wiggeby" ūkio tręšimo laukelių žemėlapyje didžiausia numatyta norma - 92 kg/ha, mažiausia - 1 kg/ha (antruoju etapu).
Tręšiant tokiu metodu patogu kombinuoti tręšimą organinėmis ir mineralinėmis trąšomis - rekomenduojama pirmuoju etapu tręšti mėšlu ar kita organika, o mineralinėmis trąšomis papildyti tręšiant su azoto jutikliu. Virš traktoriaus kabinos montuojamos azoto jutiklio „akys", kurios fiksuoja nuo azoto priklausančias augalų savybes: biomasės kiekį, chlorofilo intensyvumą. Duomenys perduodami traktoriuje sumontuotoms azoto jutiklio „smegenims" - kompiuteriui. Iš čia siunčiami signalai trąšų barstomajai ir pagal užfiksuotus duomenis paskleidžiama reikiama trąšų norma. Tręšiama gegužės pabaigoje – birželio pradžioje.
„Wiggeby" ūkyje šildymo naftos produktais atsisakyta prieš tris dešimtmečius. Kuras – medienos atliekos ir šiaudai. Šis biokuras atstoja apie 40-50 m3 naftos produktų per metus. Įrenginio galios pakanka visiems ūkio pastatams apšildyti ir grūdams džiovinti. Grūdų džiovinimo metu katilas kuriamas triskart per dieną. Įprastą žiemos dieną jį užtenka pakurti vieną kartą, nes šildymo sistemoje sumontuota 150 m3 akumuliacinė talpa.
