Parodoje „Expo 2012”, kurioje dalyvauja ir Lietuva, galingiausios pasaulio valstybės prisistatymus pradeda vienodai – filmu. Ir tik antrajame etape paaiškėja, kiek įtakingiausių šalių atstovai įdėjo pastangų ruošdamiesi pasaulinio masto renginiui.
Rusija: ambicijos dėl Arkties
Prie Rusijos paviljono tenka luktelti – prie įėjimo nuolat nusidriekusi lankytojų eilutė. Įleidus naują grupę ir užėjus vidun, pasitinka korėjietiškai, angliškai ir rusiškai kalbanti gidė rusė. Netrukus dideliame ekrane pradedamas rodyti kelių minučių filmukas apie tai, kaip praėjusiame amžiuje žmonija vykdė tyrimus Arktyje.
Filmukui pasibaigus, atsiveria durys į kitą patalpą, į kurią įėjus atsiduriame imitaciniame tariamai apledėjusio laivo denyje. Durys už nugaros užsidaro – nė vienam lankytojui kelio atgal nebėra. Einant į priekį iš vienos pusės stūkso tariami ledai, kitoje – pastatyti laivų modeliai ir pateikiama glausta informacija apie ekspedicijas į Arktį ar netoli jos nuo XVIII amžiaus iki XX amžiaus pabaigos.
Praėjus koridoriumi, atsiveria durys į kitą patalpą – lankytojai atsiduria tarsi laivo priekyje. Patalpoje įrengtos apsauginės tvorelės, ant pakylos – laivo vairas. Netrukus pasirodo kapitono aprangą vilkintis jaunas vyras.
Vėl paleidžiamas filmukas. Šįkart ilgesnis, tačiau tema ta pati – Arktis. Juostoje pateikiama informacija, kaip žmonija anksčiau vykdė tyrimus Arktyje, kokį darbą atlikdavo ir tebeatlieka rusų povandeninės stotys, prognozuodamos klimato kaitą. Juostos pabaigoje – trumpa informacija, kokios valstybės atlieka tyrimus Arktyje.
Filmui pasibaigus, atsidaro kitos durys ir paviljono lankytojai imitacine pakrante pajuda link tariamos prieplaukos, aptvertos tvorele. Leidžiantis link jos praeinamas imitacinis ledlaužio modelis, apsuptas tariamų ledų.
Pasibaigus lazerių, specialiųjų efektų ir projekcijų šou lankytojai patenka į kitą patalpą. Joje – daugybė ekranų, kuriuose lankytojai gali pasiskaityti įvairios informacijos apie Arktį. Informacija suskirstyta tam tikromis temomis, tokiomis kaip: Arktis skaičiais, flora ir fauna, klimatas, ekspedicijos, arktinis turizmas ir kai kurias kitas. Informacija pateikiama trimis kalbomis – korėjiečių, anglų ir rusų.
Besižvalgant po patalpą akis užkliūva už eksponuojamo laivo modelio – paaiškėja, kad tai neseniai rusų sukurtas ledlaužis. „Jis galės plaukioti ir po upes, ir po vandenynus. Nors laivas jau baigtas, jis kol kas nenaudojamas“, - pamačiusi mano susidomėjimą paaiškina paviljono gidė.
Netrukus atsiduriu prie žaidimą primenančio įrenginio, šalia kurio stovi kapitono aprangą vilkintis pusamžis vyras. „Tai stimuliatorius, kurį Rusijoje naudoja jūreiviai, mokydamiesi vairuoti laivus“, - paaiškina gidė.
Jos kolega suskumba detaliau nurodyti simuliatoriaus galimybes – pasirodo, kompiuteryje galima pasirinkti įvairiausius pasaulio uostus, įvairias oro sąlygas, taip siekiama, kad jūreiviai ir būsimi kapitonai mokydamiesi vairuoti laivą būtų pasiruošę galimiems netikėtumams.
Susipažinęs su simuliatoriaus privalumais, stabteliu prie archyvinių nuotraukų – viena paviljono siena skirta nuotraukoms iš Arkties. Juodai baltose fotografijose užfiksuoti dirbantys ir besiilsintys jūreiviai, ledo sukaustytos vandenų platybės, leduose įstrigę laivai.
Seniausia eksponuojama fotografija, daryta 1912-aisiais. Paskutinė, gal ir simboliška, prieš pat Sovietų Sąjungos žlugimą – 1989-aisiais.
Prie išėjimo iš paviljono įrengtas informacinis stendas, skirtas propaguoti idėją, kad Rusija 2020-aisiais Jekaterinburge siekia surengti pasaulinę „Expo“ parodą.
JAV: valstybės vadovų kalbos ir privatūs rėmėjai
Prie Jungtinių Valstijų paviljono nuolat nusidriekusios žmonių eilės. Norint patekti vidun tenka luktelti mažiausiai 15 minučių.
Viduje nuo įrengtos tribūnos kalbą pasako Jungtinėse Valstijose aukštąjį išsilavinimą gavusi korėjietė. Ji teigia esanti laiminga galėjusi baigti universitetą Jungtinėse Valstijose. Netrukus ji pakviečia pasižiūrėti filmo.
Dideliame ekrane pasirodantis vyras pasakoja apie vandenynų svarbą pasaulio gyventojams.
Ne ilgai trukus burbulo fone pasirodo JAV valstybės sekretorė Hilarry Clinton. Ji sako sveikinimo kalbą.
„Vandenynai ir pakrantės turi raktą nuo mūsų ateities. Ilgus amžius vandenynai skyrė tautas, tačiau šiandien, kai ieškome sprendimų didžiausiems pasaulio iššūkiams, jie tautas suartina. Todėl tikiuosi, kad jums patiks apsilankymas JAV paviljone“, - įrašytoje sveikinimo kalboje teigia H.Clinton.
Netrukus po JAV valstybės sekretorės kalbos kitame burbule pasirodo Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama. Įrašytoje kalboje jis taip pasveikina atvykusius į jo vadovaujamos šalies paviljoną.
Po JAV lyderių pasisakymų žiūrovai suleidžiami į vadinamąją kino salę. Žmonės susėda ant ten pastatytų suolų. Durys uždaromos ir pradedamas rodyti filmas, kuriame kalbama apie vandenyną ir jo turtus, žmogaus santykį su vandenynu, Filmo metu be kita ko rodomi jauni ir vidutinio amžiaus žmonės kartoja nuobodoką frazę: „This is my Ocean“ („Tai yra mano vandenynas“). Filmo pabaigoje, kaip ir priklauso, visi draugiškai sutaria, kad vandenynas bendras ir jo visiems turėtų pakakti, todėl ir frazė pasikeičia į „This is Our Ocena“ („Tai yra mūsų vandenynas“).
Filmui pasibaigus, durys atidaromos ir žiūrovai patenka į paskutinę ekspozicijos salę. Joje nurodytos JAV paviljono įrengimą parėmusios kompanijos.
Vienos iš paviljono gidžių paklausiu, kiek kainavo paviljono įrengimas. Jos pakviestas kitas JAV paviljono atstovas paaiškina, kad paviljonas įrengtas privačių rėmėjų lėšomis. Pasak jo, JAV Senatas neskyrė pinigų paviljono įrengimui, lėšos gautos iš privačių bendrovių. Tačiau paviljono koncepcija ir filmas, jo teigimu, buvo suderinti su aukščiausiais JAV pareigūnais.
Sumos, kiek kainavo paviljono įrengimas, vaikinas negalėjo įvardyti.
Kinija: šokis, moneta ir kovos menai
Kinijos ir Japonijos paviljonai bene patys lankomiausi parodos svečių. Prie įėjimų į juos nuolat nusidriekia ilgos žmonių eilės – viduje dirbantys gidai lankytojų trūkumu nesiskundžia nuo ryto iki vakaro.
Iš ryto atėjęs prie Kinijos paviljono, apie pusvalandį atstovėjęs eilėje, patekęs vidun pirmoje salėje išvystu daugybę ekranų, kuriuose - vaizdai iš povandeninio pasaulio. Tačiau ilgiau čia pabūti nepavyksta - vos įžengus gidė lankytojus nuveda į kino salę.
Salė įrengta geriau nei JAV paviljone – lankytojai sodinami ant normalių kėdžių su atlošais, o ne ant suolų.
Visiems susėdus ir gidei uždarius duris, pradedamas rodyti animacinis filmukas apie tai, kaip vandenyne mergaitę nuo ryklio išgelbėjo delfinas ir kaip šis įvykis pakeitė tolimesnį jos gyvenimą.
Pasibaigus filmui, toje pačioje salėje lankytojai išvysta gyvą dviejų šokėjų pasirodymą. Iš gausių plojimų akivaizdu, kad tai daug labiau sužavėjo lankytojus nei filmukas apie šauniuosius delfinus.
Po pasirodymo lankytojai suleidžiami į kitą salę, kurioje eksponuojami laivų modeliai, ekranuose rodomi vaizdai su vandenynų gyventojais, taip pat nuotraukos iš povandeninio jūrų pasaulio.
Ant sienų kabantys šūkiai originalumu neišsiskiria, kaip ir priklauso tokio pobūdžio renginiams „kviečiama“ kartu spręsti pasaulines problemas. „Together we will make a beautiful and harmonous Ocean“ („Kartu mes sukursime gražų ir harmoningą vandenyną“), skelbia vienas iš šūkių.
Viduryje salės įrengtas žaidimas, kurį žaisdami lankytojai gali „padėti“ įvairiems vandenų gyvūnams sugrįžti į savo namus vandenyne.
Atskira salės dalis skirta Arkčiai – ekspozicija taip ir pavadinta: „Arkties tyrimai“ (Polar Research). Nejučia prisimenu Rusijos paviljoną ir pagrindinę jo temą...
Dalis paviljono skirta parodyti, kad Kinija aktyviai vykdo povandeninius tyrimus – imitacinėje povandeninio laivo kabinoje lankytojai gali išvysti vaizdus iš povandeninio pasaulio.
Paviljone taip pat pastatyti keli automatai, į kuriuos įmetus 10 000 vonų (apie 23 litus) padaroma moneta su užsakovo norimu tekstu. Automate žmogus įrašo pageidaujamą tekstą (pavyzdžiui, kinietiškai - Aš myliu Kiniją) ir mašina netrukus sukuria monetą – viena jos pusė „išgraviruojama“ žmogaus įrašytu tekstu, kita – vienu iš trijų užsakovo pasirinktu Kinijos simboliu.
Šalies paviljone nepamiršta parodyti ir tai, kuo Kinija garsi nuo seno – Rytų kovos menais. Apie tai informacija pateikta dideliame ekrane.
Japonija: pagrindinė tema - cunamis
Atstovėjus eilę prie Japonijos paviljono ir įžengus vidun, lankytojams pradedamas rodyti trumpas filmukas apie daugiau nei prieš metus (2011 m. kovo 11-ąją) Japonijai smogusį cunamį.
Iškart po to lankytojai atvedami į kino salę, kurioje rodomas animacinis filmas apie 2011-aisiais cunamį išgyvenusį berniuką. Filmuko metu parodoma ir autentiška filmuota medžiaga, kaip buvo atstatomi sugriauti namai ir ištisos gyvenvietės.
Kūrinyje esama ir dramatiškų epizdoų, tačiau istorija baigiasi laimingai. Paplūdimyje žvelgdamas į vandenyną berniukas pamato pajūriu link jo atbėgantį šuniuką. Džiaugdamasis mažuoju draugu berniukas pareiškia: „Viskas bus gerai“. Filmas baigiasi ekrane skambant pianinui.
Netrukus lankytojai palydimi į kitą salę, kurioje demonstruojami įvairių laivų modeliai. Vienas iš eksponatų – ekologiškas krovininis laivas, kuris turėtų būti galutinai baigtas iki 2030-ųjų.
Prie kitos sienos supažindinama su dviem povandeniniais laivais. Vienas jų „Shinkai 6500”, sukurtas 1990-aisiais, gali nusileisti net į 6500 metrų gylį. Laivu gali plaukti trijų žmonių komanda.
Šalia daugiau nei prieš 20 metų sukurto kūrinio pristatomas ir prieš septynerius metus – 2005-aisiais – pagamintas kitas povandeninis laivas „Urashima“. Sunkiai angliškai kalbančiai japonei gidei nepavyksta nieko išsamiau ir detaliau papasakoti apie šio laivo išskirtinumą. Ji tik nurodo, kad pasitelkus šį laivą atliekami povandeniniai tyrimai, pagal kuriuos galima prognozuoti būsimus klimato pokyčius.
Atskira erdvė paviljone skirta klimato kaitai. Šia tema specialiame filmuke kalbasi du animaciniai veikėjai.
Paviljono rėmėjai taip pat neužmiršti – pinigų Japonijos prezentacijai skyrusioms bendrovėms teko ne mažiau garbinga vietai nei kitiems eksponatams. Kompanijų vardai puikuojasi paviljono viduje. Pasidomėjus, kiek lėšų reikėjo paviljono įrengimui, paviljono atstovas įvardijo 2 milijardų Japonijos jenų (6,87 milijardų litų) sumą.
“Apie 90 proc. ekspozicijai reikalingos sumos skyrė Japonijos vyriausybė, o apie 10 proc. – privatus sektorius“, - teigė jis.
