aA
GRYNAS.lt siūlo išrinkti Lietuvos nacionalinę žuvį. Balsuodami galite išreikšti savo nuomonę ir nuspręsti, kuri žuvis verčiausia šio titulo.
Nacionaliniai žuvies rinkimai
Nacionaliniai žuvies rinkimai
© DELFI montažas

Balsavimas baigėsi gegužės 15 d. 12 val. Laimėtoja bus paskelbta gegužės 16 d. Klaipėdoje vyksiančiame specialiame renginyje.

Idėja rinkti nacionalinę žuvį asociacijai „Mano miestas Klaipėda” kilo dar praėjusių metų pavasarį. Žinomo muzikos prodiuserio ir MMK valdybos pirmininko bei aistringo meškeriotojo Gintaro Bendžiaus iniciatyva idėja pradėjo įgauti konkretesnį pavidalą praėjusių metų gegužę Klaipėdoje susirinkus Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų atstovams, mokslininkams, meškeriotojams, žvejams verslininkams, žurnalistams bei visuomenės atstovams.

Diskusijų metu buvo ne tik pritarta šiai idėjai, aptartos gairės ir kriterijai, kokiu būdu tokie rinkimai galėtų būti organizuojami, bet ir patvirtintas nacionalinės žuvies rinkimų komitetas, kuris vėliau surengė įvairių organizacijų, tokių kaip Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Lietuvos meškeriotojų sąjunga, viešbučių ir kaimo turizmą vienijančių asociacijų, žinomų prekybos centrų, aplinkosauginių organizacijų, žuvų augintojų bei žvejų verslininkų apklausą.

Organizacijos pateikė savo žuvų kandidačių į Lietuvos nacionalinę žuvį sąrašus – dešimtukus. Iš jų prieš Naujuosius metus Klaipėdoje susirinkę iniciatyvinės grupės nariai bei ekspertai sudarė galutinį žuvų, pretenduojančių į Lietuvos nacionalinę žuvį penkioliktuką. Konkurso laimėtoja bus paskelbta gegužės 16 dieną Klaipėdoje vyksiančiame specialiame renginyje. Taip pat balsavimas vyks ir šios šventės metu.

Balsuoti galima vieną kartą už vieną iš 15 konkurse dalyvaujančių žuvų. Sąrašą abėcėlės tvarka sudaro šios žuvys: ešerys, karosas, karšis, kuoja, lašiša, lydeka, lynas, menkė, plekšnė, šamas, starkis, stinta, ungurys, upėtakis, žiobris. Nacionalinės žuvies titulą laimės daugiausiai balsų surinkusi žuvis.


Už ką balsuoti?

Dažnas Lietuvos pilietis, paprašytas įvardinti nacionalinį Lietuvos paukštį, nesuabejojęs atsakytų, kad tai - baltasis gandras. Klausiamas apie Lietuvos nacionalinę žuvį, tikriausiai sutriktų ir sakytų, kad nieko apie tai nėra girdėjęs. Visgi žuvį, kaip nacionalinį simbolį, turi reta pasaulio šalis. Artimiausi kaimynai, įvardiję savo nacionalinę žuvį, yra estai. Prieš keletą metų, kaip tikra jūrinė valstybė, nacionaliniu simboliu jie išsirinko Baltijos silkę arba strimelę. Nenuostabu, kad norvegai irgi turi išsirinkę jūrinę žuvį – menkę. Tuo tarpu Švedija ir Suomija prioritetą suteikė gėlavandenėms žuvims – lydekai ir ešeriui.

Iš kokio šimto Lietuvos jūrinių ir gėlavandenių žuvų rūšių, anaiptol, ne kiekviena būtų rimta kandidatė tapti Lietuvos žuvų pasaulio simboliu. Juk daug mūsų ichtiofaunos atstovių yra per daug retos, mažai žinomos plačiajai visuomenės daliai, mažai svarbios kaip verslinės ar mėgėjiškos žūklės objektai, retai vartojamos ar išvis nevartojamos maistui.

Vien jau terminas „nacionalinė“ įpareigoja, kad šalies nacionalinę žuvį rinktų visa tauta. Ypatingai aktyvūs čia turėtų būti, visų pirma, Lietuvos meškeriotojai, kurie ne tik gerai pažįsta žuvis, bet ir nemažą savo gyvenimo dalį praleidžia prie vandens. Be to, jie turi savo mėgstamas žuvų rūšis, kurias begaudydami patiria daug emocijų. Dabartiniais laikais būtent jos, o ne paprastai tariant, žuvies mėsa, yra ta varomoji jėga, kuri verčia mėgėjus laisvalaikio valandas praleisti prie vandens. Vis daugiau meškeriotojų žuvį pagauna, nusifotografuoja ir pabučiavę paleidžia. Tai labai sveikintina, nes toks paprotys pamažu tampa neatsiejama meškeriotojų kultūros dalimi.

Be abejo, savo žodį turėtų tarti ir žvejai verslininkai, studentai, moksleiviai bei pensininkai. Tas faktas, kad skandinavai nacionaline žuvimi jau yra išsirinkę lydeką ar ešerį nėra kliūtis, jog viena iš jų taptų ir Lietuvos nacionaliniu simboliu. Štai jau anksčiau minėtas baltasis gandras yra ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Vokietijos bei Armėnijos nacionalinis paukštis. Tiek lydeka, tiek ešerys Lietuvoje yra plačiai žvejojamos, labai vertinamos dėl įdomios žūklės, grožio bei skanios žuvienos.

Joms giminingas sterkas taip pat susilaukia ypatingo žvejų dėmesio dėl didesnio paslaptingumo, labai skanios žuvienos, įspūdingo dydžio bei grožio. Ši žuvis gali pasiekti net 15-20 kg svorį. Nors tai gėlavandenė žuvis, tačiau verslininkai nemažai jų sugauna ir Baltijos jūroje. Skirtingai nuo lydekos ar ešerio, savotiškose lizdavietėse išnerštus ikrus sterkų patinai kartais saugo nuo potencialių smagurių.

Margasis upėtakis dėl grožio ir romantiškos žūklės švariuose Pietryčių ar Vakarų Lietuvos upeliuose taip pat susilaukia išskirtinio dalies meškeriotojų dėmesio. Tikėtina, kad mažiau teršiamos upės bei sustiprinta kova su nelegaliais žvejojimo būdais pagausins gamtinius šios taurios žuvies išteklius ir upėtakių žūklės mėgėjai galės pasidžiaugti gausesniais laimikiais.

Baltijos jūroje gyvenančios, tačiau nerštui į gėlus vandenis migruojančios žuvys vadinamos praeivėmis. Lašiša yra tipiška praeivė žuvis, kas keli metai jūroje subrandinanti ikrus ir plaukianti neršti į švarių upių aukštupius. Šios karališkos žuvies ištekliai Lietuvoje padidėję, tad ir meškeriotojai gali įsigyti licencijas jas gaudyti upėse ar laisvai žvejoti jūroje. Patelės geba užaugti iki 40 kg svorio, patinai kiek mažesni.

Kaip nepaminėsi visiems plačiai žinomos ir lašišinėms žuvims kiek giminingos, šviežiais agurkais kvepiančios žuvelės – stintos. Kuršmarėms pasidengus saugaus storio ledu, gaudyti šios legendinės žuvelės susirenka tūkstančiai žvejų mėgėjų ne tik iš vakarinės Lietuvos dalies, bet ir iš atokių Zarasų, Vilniaus ar Alytaus miestų. Tradicija tapusi ir Palangoje kiekvienais metais švenčiama stintų šventė kaskart sutraukia tūkstančius gurmanų bei smalsuolių iš visos Lietuvos. Taigi, stinta – rimta kandidatė tapti Lietuvos nacionaline žuvimi.

Pamaryje ir ne tik plačiai žinoma dar viena praeivė ar pusiau praeivė žuvis – žiobris. Šios žuvies garbei pamaryje bei panemunėje irgi švenčiama speciali istorinė - etnografinė kulinarinio paveldo šventė – žiobrinės. Šios smagios šventės švenčiamos gegužės mėnesį, kada žiobriai iš Baltijos jūros kyla Nemunu aukštyn į nerštavietes. Gerai jūroje įmitę žiobriai kepami ant specialių medinių iešmų ir yra tikras delikatesas. Gaila, kad sovietmečiu statyta Kauno hidroelektrinė neturi žuvitakio ir tokiu būdu užkerta žiobriams kelią į rūšiai labai svarbias aukščiau esančias nerštavietes.

Iš taikių vidaus vandenų karpinių žuvų tarp potencialių kandidačių tapti Lietuvos nacionaliniu simboliu paminėtina kuoja, kuri yra ne tik patraukli ir spalvinga, tačiau ir bene gausiausiai vidaus vandenyse paplitusi žuvis. Kuojas gausiai sutiksi ne tik Kuršių mariose, kur jos pasiekia 1 kg svorį, bet ir praktiškai visuose Lietuvos ežeruose bei upėse ar net Baltijos priekrantėje. Jos noriai žvejojamos žvejų mėgėjų, nors žuvienos skoninės savybės ir nėra aukštai vertinamos.

Pamaryje rūkytas karšis yra tapęs tikru gurmanų simboliu, tad juokaujama, kad jeigu buvai prie Kuršmarių ir neparagavai rūkyto karšio, likai nepajutęs žvejiškos pamario dvasios. Dėl skanios žuvienos karšiai ypatingai mėgstami ne tik tarp žvejų verslininkų, bet ir tarp meškeriotojų. Pastarieji, traukdami poros kilogramų gražuolį, dar gauna ir daug teigiamo adrenalino bei nepakartojamų įspūdžių. Neabejotina, kad bus daug balsuojančių už šią žuvį.

Nors grynai jūrinės žuvų rūšys plačiajai visuomenei daugiau žinomos iš žuvies parduotuvių šaldytuvų, tačiau neatmetama, kad dalis Lietuvos žmonių balsuotų už vieną svarbiausių Baltijos jūros verslinių žuvų – menkę. Dėmesio nusipelno ir plekšnė. Ją įdomu gaudyti dugnine meškere. Be to, tai yra labai skani žuvis.

Taigi, rimtų kandidatų tapti Lietuvos nacionaline žuvimi turime net penkiolika, tad belieka tikėtis, kad ši iniciatyva visuomenės bus sutikta palankiai ir kad kiekvienas pritariantis šiai idėjai galės išreikšti asmeninę nuomonę, balsuodamas už savo mėgstamą žuvį. Ir visai nesvarbu, ar žuvies pasirinkimo kriterijus bus nulemtas gurmaniškų ar estetinių paskatų. Tiems, kuriems sunkiau apsispręsti, už kurią žuvį balsuoti, siūlome specialioje GRYNAS.lt rubrikoje paskaityti detalesnius visų penkiolikos žuvų kandidačių aprašus, kuriuose atskleidžiamos jų gyvenimo ir biologijos paslaptys.

Daugiau informacijos apie nacionalinius rinkimus rasite organizatorių „Facebook" paskyroje.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ekspertas apie jau ir Europoje plintančią COVID-19 atmainą: turime naują priešą, simptomai glumina (94)

Koronaviruso atmaina, sukėlusi katastrofišką antrąją COVID-19 bangą Indijoje, yra iki šiol...

Ilgai netikrintas elektros skaitiklis atsirūgo dvigubai – pasirenkant tiekėją verta pasitikrinti kiekvienam (25)

Tūkstančiai nedeklaruotų kilovatvalandžių elektros energijos vilniečių šeimai pavirto...

FIFA reitingo lyderiai Europos čempionato starte suvarpė Rusijos gynybą (265)

Paskutiniame šeštadienio Europos futbolo čempionato mače špagas sukryžiavo Belgija ir Rusija. B...

Geri orai baigėsi: sekmadienį laukia nemalonios staigmenos (7)

Sekmadienio dieną užsitęsusius labai šiltus orus trumpam nutrauks iš vakarų prasiskverbusi...

Bėda po vieną nevaikšto: komandos draugo nelaimės sukrėsti danai nusileido debiutantams (146)

Atslūgus milžiniškam siaubui – apmaudas dėl netikėtos nesėkmės. Šeštadienį Danijos...

Partnerystės įstatymo fone – pamokanti skyrybų istorija: per penkiolika minučių prarado kelių milijonų vertės turtą (134)

Turto dalybos niekuomet nebuvo paprastos, o siūlomo partnerystės teisinio reguliavimo atveju jos dar...

Siaubas ir maldos Kopenhagoje: per rungtynes sukniubusi danų žvaigždė atgavo sąmonę būklė stabilizuota, žaidėjai grįžo į aikštę (529)

Kopenhaga ir visa Danija išgyveno košmarą, laimei, iš jo pavyko pabusti. Šeštadienį Europos...

Apsauginiai saulės kremai nuo vėžio gali ir neišgelbėti: profesorė atkreipė dėmesį į kelis svarbius niuansus (39)

Atėjus vasarai ir kaitinant saulei medikai įspėja, kad per daug saulės gali būti visai ne į naudą.

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Surūdijusi Rusijos galia ir „kepurėm užmėtyta“ Lietuva: kodėl nuvertinti priešą yra labai pavojinga II dalis (4)

Pirmąją dalį pradėjau kalbėdamas apie krepšinį – leisiu sau analogiją pratęsti. Taigi,...

Koronavirusu užsikrėtęs girtas vilnietis siautėjo sostinės gatvėse: negalėjau savęs kontroliuoti (148)

„Žinau, kad girtam vairuoti pavojinga, tačiau dėl neblaivumo savęs negalėjau kontroliuoti“,...