Pasaulinė paroda „Expo 2012”, kurioje dalyvavo ir Lietuva, baigėsi sekmadienio vakarą. Savo įspūdžiais su GRYNAS.lt skaitytojais dalijasi visą laiką ten dirbęs žurnalistas Vytautas Beniušis. Pristatome tris, žurnalisto vertinimu, įdomiausius šalių paviljonus:
Susimąstyti verčiantys klausimai
Šveicarijai skirčiau pirmąją vietą. Apsilankius šios šalies paviljone, į jį norėjosi sugrįžti dar ir dar – ekspozicijos subtilumas, galvoje sužadinantis vis naujus filosofinius klausimus, gebėjimas neprimityviai sujungti sena ir nauja daro šį paviljoną stipriai išsiskiriantį iš kitų.
„Vandenie, kur esi tu?“ – užėjus į prietemoje skendintį Šveicarijos paviljoną pasitinka baltas užrašas juodame fone korėjiečių ir anglų kalbomis. Čia pat pateikiami penki šeši skirtingi atsakymai, tokie kaip „Esu danguje virš tavo galvos“, „Esu tavo rankoje“ ir panašūs.
Paviljone skambant lietaus kapsėjimą primenančiai muzikai, puikiai angliškai kalbantis gidas šveicaras pasiūlo išmėginti technikos galimybes – pakišus ranką po nedideliu šviesos srautu, rankoje pasirodo kūdikio siluetas. Tokių įrenginių paviljone keletas – vienas vaizduoja lietaus kapsėjimą baloje, pakišus ranką po kitu delne ima „skraidyti“ vandenį mėgstantys vabzdžiai.
Toliau tyrinėju užrašus. Kitas klausimas suintriguoja ne mažiau nei pirmasis. „Vandenie, kam tu priklausai?“ – skelbia užrašas. Atsakymų yra ne vienas: „Rinkai“, „Vyriausybei“, „Turtingiesiems“, „Aš priklausau tau“.
Tokiu principu pateiktų klausimų ir galimų atsakymų paviljone daugybė.
Kitoje patalpoje rodoma filmuota medžiaga apie vieną iš Šveicarijos kalnų. Vaizdai, atskleidžiantys šios šalies kalnų grožį, palieka įspūdį. Bemat kyla noras šią nedidelę, tačiau labai gražią valstybę aplankyti.
Ledas bendraamžis su Korėjos civilizacija
Netrukus patenku į kitą patalpą. Joje eksponuojamas parodos „vinis“ – ledo kernas (iš ledyno imamas cilindro formos mėginys, pagal kurį nustatomas ledo amžius), kurio amžius yra, kaip nustatė mokslininkai, 4345 metai. Taigi jis yra kone bendraamžis su Korėjos civilizacija – šis įdomus faktas pabrėžiamas informacinėje lentelėje paviljone.
Ledo kernas eksponuojamas specialiame ledo kambaryje, kuriame yra neigiama temperatūra. Lankytojai, norėdami išsamiau apžiūrėti eksponatą, gali užeiti į šią patalpą, o nenorintiems to daryti įrengtas kitas praėjimas į tolimesnę ekspozicijos dalį.
Apžiūrėję ledą, lankytojai patenka į veidrodžių ir specialiųjų efektų karaliją. Patalpos centre įrengtas specialus vandens rezervuaras, kurio pagalba kuriami specialieji efektai visame kambaryje. Patalpoje galima išvysti įvairius judančius vaizdinius, o ant sienų kabantys veidrodžiai šį įdomų reginį tik dar labiau sustiprina.
Praėję šią patalpą, paviljono svečiai patenka į apšviestą erdvę. Čia juos pasitinkanti mergina kiekvienam siūlo atsigerti vandens iš specialių suvenyrinių dubenėlių. „Tai ypatinga akimirka, tarsi jungiamoji grandis tarp paviljono ir jo lankytojų, nes dabar jūs ragaujate vandenį iš Šveicarijos“, - paaiškina paviljono darbuotoja.
Pasiteiravus, kiek kainavo paviljono ekspozicija, gidų vadovas Rolfas Studeris įvardijo 5-7 mln. Šveicarijos frankų (14-20 mln. litų) sumą. „Apie pusę šios sumos sudaro paviljono įrengimo išlaidos, likusi – darbuotojų algos“, - nurodė jis. Pasak pašnekovo, paviljone dirba 24 gidai: apie du trečdaliai iš jų – šveicarai, likusieji – korėjiečiai.
„Norime parodyti atvirus žmones“
Švedijos paviljoną taip pat priskirčiau prie įdomiausių ir solidžiausių trejetuko. Paviljonas iš kitų išsiskiria atvirumu, jaukumu ir subalansuotu informacijos pateikimu. Tačiau apie viską
iš pradžių.
Artėjant prie Švedijos paviljono, maloniai nustebina maža smulkmena. Prie įėjimo į ekspoziciją ant balto staliuko pastatytos dvi vėliavėlės – Pietų Korėjos ir Švedijos. Maža detalė, tačiau turbūt kiekvienam korėjiečiui, kurių parodoje yra absoliuti dauguma, ši smulkmena neabejotinai paglosto širdį.
Šis pagarbos ir išradingumo gestas nelieka nepastebėtas ir pačių korėjiečių – lankantis paviljone korėjiečių čia netrūksta.
Įžengus vidun, prie durų kabanti informacinė lentelė skelbia:„Esame atvira tauta su neformaliu požiūriu vienas į kitą ir į išorinį pasaulį. Šiandien mes norime parodyti jums atvirus žmones, atvirus protus ir atviras erdves. Šiandien mes atveriame Švediją jums“, - toks tekstas pateikiamas anglų ir korėjiečių kalbomis.
Šviesus ekspozicijos interjeras taip pat daro įspūdį - jei daugumoje paviljonų vyrauja prietema, Švedijos paviljone tamsos nė su žiburiu nerasi.
Gali ir pažaisti, ir pamiegoti
Paviljonas suskirstytas į keturias dalis – pirmojoje lankytojams švedai atsako į klausimą: „kas mes esame?“, antrojoje – „kur mes gyvename“, trečiojoje – „ką mes veikiame?“, o paskutinė ekspozicijos dalis skirta šiųmetinės parodos “Expo 2012“ temai – „gyviesiems vandenynams ir pakrantėms“.
Rašytinė informacija visame paviljone pateikta koncentruotai ir trumpai. Įdomūs ir svarbūs faktai apie šalį surašyti didelėmis raidėmis, lankytojai juos gali greitai perskaityti.
Pavyzdžiui, paviljono svečiai sužino, kad švedai yra dideli smaližiai – per metus vienas žmogus šioje šalyje suvalgo vidutiniškai 18 kilogramų saldumynų. Kiti įdomūs faktai – net 90 proc. vaikų turinčių švedžių dirba, viena motina šioje šalyje paprastai turi du vaikus.
Paviljone gausu nuotraukų, kurios apeliuoja į tai, kuo švedai didžiuojasi – pradedant Švedijos karališkąja pora, sportininkais, muzikantais, rašytojais, baigiant gamta ir švietimu.
Viduje netrūksta vietų prisėsti ir atsipūsti į paviljoną užsukusiems svečiams – pastatyti minkšti baldai, kur lankytojai gali ištiesti pavargusias kojas. Kai kurie ant minkštųjų dalių paviljone įsigudrina ir nusnausti. Gidai dėl to nepyksta – žmonės ilsisi ir paviljono darbuotojai netrukdo jiems to daryti.
Švedų paviljone nepamiršti ir mažieji parodos lankytojai – vaikai. Jiems įrengtas specialus žaidimų kampelis. Prisėdę ant grindų, kurios specialiųjų efektų pagalba kuria vandens vaizdinį, jie gali skaityti knygas elektroniniame formate.
Paviljono darbuotoja, gidų pamainos vadovė Anna Greta Persson juokavo, kad tarp Švediją pristatančių gidų yra pusiausvyra – iš 13 gidais dirbančių asmenų šeši yra švedai, šeši korėjiečiai, o dar vienas darbuotojas turi ir švediško, ir korėjietiško kraujo.
Švedijos dalyvavimo „Expo“ parodoje biudžeto pašnekovė neįvardino – jos teigimu, ši informacija neskelbiama.
Vėjo energetikos privalumai - gyvai
Danijos paviljonui, mano vertinimu, atitektų trečioji vieta įdomiausiai pasaulinėje parodoje prisistačiusių valstybių sąraše. Ekspozicija nebuvo perkrauta informacija - technologinės naujovės, filmuota medžiaga ir šalies pasiekimai pateikti subtiliai, paliekant vietos į kai kuriuos klausimus atsakyti patiems lankytojams.
Ekspozicijoje danai sugebėjo įtaigiai papasakoti lankytojams, kaip tauta išnaudoja savo kūrybingumą – pasikinko vandenį ir vėją kurdami šalies gerovę.
Paviljone įrengtos penkios šalies prisistatymui skirtos sienos, kuriose pateikiama informacija penkiomis temomis – laivybos evoliucija, vanduo – trūkstamas šaltinis, vėjo energetikos evoliucija, kūrybiškumas bei „žaliosios šalies“ patirtis.
Pirmojoje sienoje pateikiami svarbiausi faktai apie Daniją. Iš informacijos, pateiktos ant šios sienos, lankytojai sužino, kaip Danija judėjo link vadinamosios „žaliosios ekonomikos“ ir kaip šalis dirba siekdama tapti visiškai nepriklausoma nuo iškastinio kuro iki 2050-ųjų.
Vėjo energijai skirtoje sienoje pateikiama informacija apie Danijos pasiekimus vėjo jėgainių statybos srityje, lankytojai turi galimybę patys išmėginti vėjo energetikos privalumus pūsdami į mažas interaktyvias vėjo turbinas.
Vandens baras, Lego „banga“ ir kūrybiškumo siena
Paviljone įrengtas ir vadinamasis Vandens baras (angl. Water bar). Jo idėja – perduoti lankytojams žinią, kokią įtaką maži mūsų kasdienių įpročių pakeitimai gali turėti gamtai. Pasak danų, plastikinių vandens buteliukų naudojimas didina anglies dvideginio patekimą į aplinką ir dėl to yra žalingas aplinkai. Jeigu žmonės vietoj plastikinių butelių imtų naudoti iš naujo pripildomus (angl. refillable), ši neigiama įtaka gamtai sumažėtų. Vandens bare lankytojai gali šių naujoviškų buteliukų, dar vadinamų aplinkai draugiškais (angl. eco-friendly), įsigyti. Tokiu būdu lankytojai skatinami permąstyti savo įpročius, rinktis alternatyvas ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo.
Priartėjus prie kūrybiškumo sienos, lankytojus pasitinka didžiulė „banga“, lydima mirksėjimų ir specialių garso efektų. Ši banga vaizduoja Šiaurės jūros bangavimus – ji padaryta iš 685 tūkst. 810 Lego kaladėlių (kurios jau tapusios vienu iš Danijos simbolių), yra 3 metrų 61 centimetro aukščio ir 1 metro 87 centimetrų pločio.
Vadinamoji kūrybiškumo siena taip pat verta dėmesio. Atėję prie jos lankytojai kviečiami žaisti, statyti ir kurti pasitelkus kone visame pasaulyje žinomas Lego kaladėles. Kelis kartus lankantis paviljone prie šios sienos savo kūrybinius sumanymus įgyvendino tiek mažieji, tiek jų tėveliai, tiek garbaus amžiaus sulaukę parodos lankytojai.
Kino salė paviljone taip pat įrengta gana kūrybingai. Įžengę į ją lankytojai atsiduria apskritime - 5 metrų aukščio ekranas įrengtas taip, kad salėje susidarytų apskritimas. Jame rodomi keli filmai - vaizdai iš įvairių Danijos vietų. Kiekviena juosta plėtoja tam tikrą temą. Filmukuose atskleidžiama, kaip danų priimti kūrybingi sprendimai pakeitė jų gyvenimą, be kita ko, parodomas danų gyvenimas ir darbas šalia vandens. Kino salės lankytojai gali prisėsti ant minkštų baldų.
Paviljoną aptarnauja dvylika trimis pamainomis dirbančių gidų. Devyni iš jų – danai, trys – korėjiečiai. Kaip nurodė paviljono direktorė Stine L.Guldmann, bendras šalies dalyvavimo pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ biudžetas siekia šiek tiek daugiau nei 2 mln. eurų (7 mln. litų). Pasak jos, į šią sumą įskaičiuotas ir paviljono įrengimas, ir darbuotojų algos.
