Šį ketvirtadienį, gegužės 17 d., seminaru ,,Darnaus būsto kūrimo naujovės“, prasideda EKOcentro organizuojamas ir iki spalio mėn. truksiantis projektas - konkursas ,,Mano EKOnamai“. Projekto metu bus organizuojami įvairūs renginiai energiškai taupaus, draugiško aplinkai būsto kūrėjams bei planuojantiems statybas, o projektuotojai varžysis kurdami darnaus būsto projektus.
Priešingai nei pernai organizuotas architektūrinių idėjų konkursas,,EKOnamas optimistui“, šis projektas yra praktinis: sklypai, kvartalai ir jų savininkai ne tik realūs, bet ir degantys noru statyti darnius, inovatyvius namus.
,,Užsakovus ir kūrėjus apjungiantį projektą organizuojame ne tik todėl, kad EKOcentro konferencijų ir seminarų klausytojai pageidavo realių projektų konkurso. Bendraudami su architektais, planuojančiais statybas ir nekilnojamojo turto tarpininkais, pastebėjome, kad energiškai taupaus, bet tuo pačiu ir architektūriškai patrauklaus, inovatyvaus, darnaus būsto kūrimo pasiūlymas užsakovui dar labai dažnai tampa arba naujiena, arba ,,neįmanoma misija‘‘ dėl susiformavusio labai brangaus tokio būsto mito, - teigia viena iš projekto organizatorių, VšĮ ,,Aplink tave“ direktorė Rasa Buslavičienė.
Žinant , kiek kartais užtrunka būsto kūrimo procesas, 2020 metai, kai visi namai tiesiog negalės būti gyvenami, jei jie nebus beveik nulinės energijos, atrodo jau visai čia pat. Energiniai sertifikatai nurodys kokiai energinei klasei priklauso parduodamas ar nuomojamas būstas, o tai neišvengiamai darys įtaką ir kainoms. Tad kiekvienas šiandien besidairantis projektuotojų ar statybininkų, tiesiog privalo galvoti tik apie labai energiškai taupų , inovatyvų būstą. Tačiau jį kuriant svarbu ne tik faktinis energinis efektyvumas. CO2 emisijos sumažinimui svarbūs visi pastato kūrimo ir gyvavimo ciklo procesai: ne mažiau nei 40 proc. pagaminamo CO2 yra susiję su pastatais: medžiagų gamyba, transportavimu, statybomis, eksploatacija... O kur dar su gyvenama vieta susijusios kitos išlaidos, pavyzdžiui, kasdien švaistomas laikas ir energija kelionėms, jei svarbiausi gyvenamosios aplinkos infrastruktūros taškai yra gerokai nutolę, ar pavojai sveikatai ir pačiam būstui pasirinkus nedraugiškas aplinkai medžiagas... Kuriant būstą, reikėtų susidaryti ilgalaikes sąmatas ir žiūrėti kaip pasiskirsto investicijos ir išlaidos eksploatacijai per visą pastato kūrimo ir gyvavimo ciklą. Lygiai taip pat reikėtų vertinti būsto draugiškumą aplinkai bei sveikatai, bei su būstu susijusį CO2 pėdsaką.Tada paaiškėtų, kaip visomis prasmėmis apsimoka darnus, energiškai taupus būstas.
Kadangi tokio tipo projektas, ko gero, pirmasis Lietuvoje, organizatorių klausimų sulaukė ir konsultuoti sutiko Aplinkos ministerijos, aukštųjų mokyklų (Vilnius Gedimino technikos universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Kauno technologijos universiteto), Lietuvos architektų rūmų (LAR), ,,Pastatų sertifikavimo biuro“ atstovai. Patarimais dalijosi Lietuvos statybininkų (LSA), Nacionalinė pasyvaus namo (NPNA), o sklypų savininkus informuoti padeda portalai www.domo.plius.lt ir www.interjeras.lt.
Spalio mėnesį besibaigsiantis projektas paskelbs tris geriausius projektinius siūlymus, o darnaus būsto idėją palaikančios kompanijos: ,,Aeroc“, ,,Viessmann“, ,,ITP“, ,,Rehau“, ,,Jung“, ,,5Ci“ ne tik įteiks specialiųjų nominacijų prizus, tačiau tolimesnio projekto vystymo atvejais medžiagas ir sprendimus darnaus būsto savininkams žada teikti labai lengvatinėmis sąlygomis.
