aA
Daumantas Liekis
Daumantas Liekis
© A. Artiušenkos nuotr.

Tai klausimas, privertęs jauną biologą Daumantą Liekį leistis į ektremalų nuotykį –vaikinas ryžosi šią vasarą kartu su patyrusiais speleologais keliauti į giliausią pasaulyje Kruberio – Voronjos urvą. „Smalsumas mane nuvedė labai toli ir ne kartą vertė jaustis nekomfortabiliai“, – šypsosi Daumantas, mokslinių tyrimų vardan išbraidžiojęs ne vieną Europos kanalizaciją.

Evoliucijos pėdomis

Aklina tamsa, šaltis, staigūs potvyniai ir atoslūgiai bei vien akmeninės sienos aplinkui – tokių gyvenimo sąlygų anaiptol negalima pavadinti patogiomis. Tačiau gyvybė ir čia suranda būdų išlikti bei prisitaikyti. Pasak biologo D. Liekio, požemio urvuose gyvenantys sutvėrimai ir jų gebėjimas egzistuoti tokioje aplinkoje jį domina jau seniai – ieškodamas šių organizmų tyrinėtojas yra landžiojęs ten, kur daugelis žmonių savo noru nei kojos neįkeltų.

„Urvai buvo laisva gyvenamoji niša, kurią šios rūšys nedvejodamos užėmė ir suteikė galimybę čia įsikurti kitoms ekologiškai susijusioms rūšims, – pasakoja biologas. – Prie ekstremalių aplinkos sąlygų nesugebėję prisitaikyti individai žuvo, o stiprieji per daugelį kartų pakito (ir tebekinta) – užsiaugino ypatingai ilgas galūnes, antenas, išlavino naujus jutimo organus, gebėjimą jausti elektromagnetinius virpesius, sulėtėjo jų medžiagų apykaita. Pamėginus šiuos specifinius gyvius sukryžminti su jų pirmtakais, gyvenančiais žemės paviršiuje, palikuonių nebūtų. Tokios savitos urvinės rūšys priklauso ekologinei troglobiontų grupei“, – sako jis.

Stebint tik iš dalies prisitaikiusias rūšis galima itin daug sužinoti apie evoliucijos procesus ir ekologinius ryšius tarp urvuose gyvenančių organizmų.
D. Liekis

Kadangi evoliucija vyksta nuolat, skirtingame urvo gylyje tarp paviršiaus ir visiškos tamsos zonos galima aptikti ir tarpinių grupių atstovų, kurie, Daumanto nuomone, visai be reikalo nuvertinami biospeleologų.

„Man šie gyviai – vieni įdomesnių. Stebint tik iš dalies prisitaikiusias rūšis galima itin daug sužinoti apie evoliucijos procesus ir ekologinius ryšius tarp urvuose gyvenančių organizmų. Panašius sutvėrimus tyrinėju ir dirbtiniuose požemiuose. Jie dar labai nežymiai pakitę nuo savo pirmtakų, tačiau praleidę pakankamai daug laiko izoliuotoje aplinkoje suformuotų savarankiškas rūšis“, – įsitikinęs biologas.

Tikisi atrasti naujų rūšių

D. Liekis supranta, kad nedidelę speleologo patirtį turinčiam žmogui leistis į giliausią pasaulyje Kruberio – Voronjos urvą – nemenkas iššūkis, tačiau mokslinis smalsumas įveikė dvejones.

„Keliauti į šį urvą mane pakvietė klubo „Aenigma“ pirmininkas Aidas Gudaitis, kai paprašiau jo ir kitų ekspedicijos „Gilyn į žemės centrą“ 2012 dalyvių pasiimti mėgintuvėlių ir surinkti požemio gyvių pavyzdžių. Iki šiol tikėjausi, kad savo tyrimus į urvus galėsiu perkelti po gerų penkerių metų, tačiau netikėtai šis terminas gerokai sutrumpėjo“, – šypsosi Daumantas.

Biologas teigia neturįs jokių sportinių ambicijų – jis bandys pasiekti 700 – 1400 metrų gylį, priklausomai nuo ekspedicijos vadovo leidimo ir medžiagos kiekio, kurį pavyks surinkti arčiau urvo išėjimo.

„Sunkumų leidžiantis į urvą nebijau – manau, kad visi vargai nublanks prieš atradimo džiaugsmą ir gailėtis tikrai neteks. Didžiausia organizmų įvairovė egzistuoja arčiau paviršiaus, todėl tokio gylio visiškai pakaks pavyzdžiams surinkti ir „inventorizuoti“ kelias stambias požemyje gyvenančių nariuotakojų grupes“, – savo planus atskleidžia tyrėjas.

Pasak jo, parsivežti pavyzdžius į Lietuvą – tik nedidelė darbo dalis. Didžiausi sunkumai laukia atpažįstant ir aprašant urvo gyventojus – literatūros apie tokius specifinius sutvėrimus yra labai mažai, tad požemio rūšis neretai tenka nustatinėti pasitelkus genetikų pagalbą.

Mokslo ir sporto simbiozė

Šiuo metu universitete studijuojantis ir mokslinėje spaudoje savo darbus biospeleologijos bei entomologijos (mokslo, tyrinėjančio vabzdžius – aut. past.) temomis publikuojantis D. Liekis tikina aktyviai domėtis biologija pradėjęs nuo dešimties metų.

„Aukštaitijos nacionalinio parko ekologas dr. Bronius Šablevičius dar vaikystėje mane išmokė skirti boružes nuo musių, klasifikuoti organizmus ir, naudojantis moksline literatūra, nustatyti vabzdžio rūšį. Tuomet ir ėmiau kaupti pirmuosius vabalų rinkinius, – prisimena Daumantas. – Mokydamasis mokykloje jau turėjau didelį žinių apie gyvąją gamtą bagažą. Tuomet sužinojau ir apie urvų tyrinėjimą – speleologiją. Tačiau, kitaip nei daugelis žmonių, niekuomet šios veiklos nesiejau su ekstremaliu sportu ar rekreaciniu turizmu, į urvus visuomet žvelgiau kaip į mokslinių tyrimų erdvę. Tik susipažinęs su „Aenigmos“ klubo nariais supratau, kad daugelis speleologų į urvus vyksta vedini sportinių interesų, siekdami rekordų ar tiesiog užsiima speleoturizmu“, – šypsosi biologas.

Pasak D. Liekio, nors jo ir kitų ekspedicijos dalyvių tikslai labai skiriasi, jis džiaugiasi padėdamas įgyvendinti jų siekius ir taip plėsdamas savo pažinimo ribas.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Naujas Cichanouskajos vaizdo įrašas: baltarusiai pasirinko sako, kad situacija kritinė (464)

Kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Sviatlana Cichanouskaja įrašė naują vaizdo...

Avulis apie besiskolinančią Lietuvą: skolų grąžinti nereikės, todėl atsisakyti pinigų būtų kvaila (91)

Nors Lietuvos ekonomika dėl koronoviruso nukentėjo palyginti nedaug, nereikėtų atsisakyti...

Įsisiūbuojant streikams – žinia iš Lukašenkos: aš kol kas gyvas įspėjo, kad streikai turės neigiamų padarinių (198)

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka įspėjo, kad streikai turės neigiamų...

Statybose – rimti nerimo signalai: pildosi prognozuotas scenarijus (50)

Statistikos departamentui paskelbus, kad per metus atliktų statybos darbų sumažėjo 7,3 proc.,...

Du koronaviruso atvejai patvirtinti vienos Panevėžio kavinės lankytojams (5)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ( NVSC ) Panevėžio...

Po Vakarų spaudimo prabilo Baltarusijos ministras: norime kalbėtis papildyta (114)

Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus paskelbė, kad Minskas yra pasiruošęs...

Populiarusis „Adform kiemelis“ toliau sėja paniką: nustatyti nauji koronaviruso atvejai dalyvavusiems ir kitame renginyje (15)

Šiandien Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė, kad Lietuvoje per parą...

Lietuvoje – 22 nauji koronaviruso atvejai daugėja atvejų, susijusių su židiniu Kauno senamiestyje (142)

Penktadienį skelbiami nauji duomenys dėl koronaviruso Lietuvoje. Skelbiama apie 22 naujus atvejus.

Vilniuje į amžinąją kelionę palydimas Aurelijus Katkevičius (3)

Penktadienį Vilniuje atsisveikinama su žurnalistu, redaktoriumi, vertėju Aurelijumi...

Leyen ragina paskelbti sankcijų Baltarusijai (16)

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį paragino Europos Sąjungą...

|Maža didelių žinių kaina