aA
Daumantas Liekis
© A. Artiušenkos nuotr.

Tai klausimas, privertęs jauną biologą Daumantą Liekį leistis į ektremalų nuotykį –vaikinas ryžosi šią vasarą kartu su patyrusiais speleologais keliauti į giliausią pasaulyje Kruberio – Voronjos urvą. „Smalsumas mane nuvedė labai toli ir ne kartą vertė jaustis nekomfortabiliai“, – šypsosi Daumantas, mokslinių tyrimų vardan išbraidžiojęs ne vieną Europos kanalizaciją.

Evoliucijos pėdomis

Aklina tamsa, šaltis, staigūs potvyniai ir atoslūgiai bei vien akmeninės sienos aplinkui – tokių gyvenimo sąlygų anaiptol negalima pavadinti patogiomis. Tačiau gyvybė ir čia suranda būdų išlikti bei prisitaikyti. Pasak biologo D. Liekio, požemio urvuose gyvenantys sutvėrimai ir jų gebėjimas egzistuoti tokioje aplinkoje jį domina jau seniai – ieškodamas šių organizmų tyrinėtojas yra landžiojęs ten, kur daugelis žmonių savo noru nei kojos neįkeltų.

„Urvai buvo laisva gyvenamoji niša, kurią šios rūšys nedvejodamos užėmė ir suteikė galimybę čia įsikurti kitoms ekologiškai susijusioms rūšims, – pasakoja biologas. – Prie ekstremalių aplinkos sąlygų nesugebėję prisitaikyti individai žuvo, o stiprieji per daugelį kartų pakito (ir tebekinta) – užsiaugino ypatingai ilgas galūnes, antenas, išlavino naujus jutimo organus, gebėjimą jausti elektromagnetinius virpesius, sulėtėjo jų medžiagų apykaita. Pamėginus šiuos specifinius gyvius sukryžminti su jų pirmtakais, gyvenančiais žemės paviršiuje, palikuonių nebūtų. Tokios savitos urvinės rūšys priklauso ekologinei troglobiontų grupei“, – sako jis.

Stebint tik iš dalies prisitaikiusias rūšis galima itin daug sužinoti apie evoliucijos procesus ir ekologinius ryšius tarp urvuose gyvenančių organizmų.
D. Liekis

Kadangi evoliucija vyksta nuolat, skirtingame urvo gylyje tarp paviršiaus ir visiškos tamsos zonos galima aptikti ir tarpinių grupių atstovų, kurie, Daumanto nuomone, visai be reikalo nuvertinami biospeleologų.

„Man šie gyviai – vieni įdomesnių. Stebint tik iš dalies prisitaikiusias rūšis galima itin daug sužinoti apie evoliucijos procesus ir ekologinius ryšius tarp urvuose gyvenančių organizmų. Panašius sutvėrimus tyrinėju ir dirbtiniuose požemiuose. Jie dar labai nežymiai pakitę nuo savo pirmtakų, tačiau praleidę pakankamai daug laiko izoliuotoje aplinkoje suformuotų savarankiškas rūšis“, – įsitikinęs biologas.

Tikisi atrasti naujų rūšių

D. Liekis supranta, kad nedidelę speleologo patirtį turinčiam žmogui leistis į giliausią pasaulyje Kruberio – Voronjos urvą – nemenkas iššūkis, tačiau mokslinis smalsumas įveikė dvejones.

„Keliauti į šį urvą mane pakvietė klubo „Aenigma“ pirmininkas Aidas Gudaitis, kai paprašiau jo ir kitų ekspedicijos „Gilyn į žemės centrą“ 2012 dalyvių pasiimti mėgintuvėlių ir surinkti požemio gyvių pavyzdžių. Iki šiol tikėjausi, kad savo tyrimus į urvus galėsiu perkelti po gerų penkerių metų, tačiau netikėtai šis terminas gerokai sutrumpėjo“, – šypsosi Daumantas.

Biologas teigia neturįs jokių sportinių ambicijų – jis bandys pasiekti 700 – 1400 metrų gylį, priklausomai nuo ekspedicijos vadovo leidimo ir medžiagos kiekio, kurį pavyks surinkti arčiau urvo išėjimo.

„Sunkumų leidžiantis į urvą nebijau – manau, kad visi vargai nublanks prieš atradimo džiaugsmą ir gailėtis tikrai neteks. Didžiausia organizmų įvairovė egzistuoja arčiau paviršiaus, todėl tokio gylio visiškai pakaks pavyzdžiams surinkti ir „inventorizuoti“ kelias stambias požemyje gyvenančių nariuotakojų grupes“, – savo planus atskleidžia tyrėjas.

Pasak jo, parsivežti pavyzdžius į Lietuvą – tik nedidelė darbo dalis. Didžiausi sunkumai laukia atpažįstant ir aprašant urvo gyventojus – literatūros apie tokius specifinius sutvėrimus yra labai mažai, tad požemio rūšis neretai tenka nustatinėti pasitelkus genetikų pagalbą.

Mokslo ir sporto simbiozė

Šiuo metu universitete studijuojantis ir mokslinėje spaudoje savo darbus biospeleologijos bei entomologijos (mokslo, tyrinėjančio vabzdžius – aut. past.) temomis publikuojantis D. Liekis tikina aktyviai domėtis biologija pradėjęs nuo dešimties metų.

„Aukštaitijos nacionalinio parko ekologas dr. Bronius Šablevičius dar vaikystėje mane išmokė skirti boružes nuo musių, klasifikuoti organizmus ir, naudojantis moksline literatūra, nustatyti vabzdžio rūšį. Tuomet ir ėmiau kaupti pirmuosius vabalų rinkinius, – prisimena Daumantas. – Mokydamasis mokykloje jau turėjau didelį žinių apie gyvąją gamtą bagažą. Tuomet sužinojau ir apie urvų tyrinėjimą – speleologiją. Tačiau, kitaip nei daugelis žmonių, niekuomet šios veiklos nesiejau su ekstremaliu sportu ar rekreaciniu turizmu, į urvus visuomet žvelgiau kaip į mokslinių tyrimų erdvę. Tik susipažinęs su „Aenigmos“ klubo nariais supratau, kad daugelis speleologų į urvus vyksta vedini sportinių interesų, siekdami rekordų ar tiesiog užsiima speleoturizmu“, – šypsosi biologas.

Pasak D. Liekio, nors jo ir kitų ekspedicijos dalyvių tikslai labai skiriasi, jis džiaugiasi padėdamas įgyvendinti jų siekius ir taip plėsdamas savo pažinimo ribas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Labiausiai nukenčia moterys ir senjorai: iš pradžių žmonės dažnai net nesupranta, kas vyksta (6)

Šioje srityje mes neatsiliekame nuo pasaulio, teigia socialinių mokslų daktarė Jolita Vveinhardt...

Ajus gimė su labai sudėtingu apsigimimu: toks atvejis – vienintelis Lietuvoje (3)

„Ajus gimė su labai sudėtingu apsigimimu – viena akis visiškai neišsivysčiusi, o kitoje akyje...

Filtrų gamybos milžinės gamykla gimė paprastame garaže: lietuvis sako verslą sukūręs dėl deficito (97)

Širvintų rajone, Alekniškio kaime, yra įsikūrusi „Baltic Filter“ automobilių ir patalpų...

Minkštas ir purus itališkas sūrio pyragas

DELFI TV laidų vedėjas Arnas Mazėtis specialiame projekte „Italija namuose“ tęsia kulinarines...

Moteris laiką prieš veidrodį apribojo iki 10-ies minučių: rezultatas nustebino

Per dieną aš vidutiniškai nuo pusvalandžio iki valandos praleidžiu priešais veidrodį, bet...

Skandalingasis pleibojus Danas Bilzerianas pranešė apie savo ketinimus tapti JAV prezidentu (28)

Ginklus ir pusnuoges gražuoles itin mėgstantis „Instagram“ karalius Danas Bilzerianas ir vėl...

Prancūzės turi aukso vertės taisyklę – stebėsitės, kaip apie tai nežinojote anksčiau (20)

Prancūzės vadovaujasi nuostata, kad įsigytą drabužį būtina apsivilkti ne mažiau kaip 30...

Vilkikų vairuotojai – itin atvirai apie darbą: šeimos ir namų ilgesį atperka įspūdinga alga (378)

Dėka vilkikų vairuotojo darbo tūkstančiai Lietuvos šeimų ne tik egzistuoja, bet ir gyvena. Nors...