aA
Vieša paslaptis, kad žvejai mėgėjai yra pamėgę plėšriąsias žuvis – lydekas, ešerius, starkius. Tačiau jie skundžiasi, kad plėšrūnių mūsų ežeruose smarkiai sumažėję. GRYNAS.lt savo tyrime aiškinasi, kokia šiuo metu yra plėšriųjų žuvų populiacijos būklė Lietuvos vidaus vandenyse ir kas daro įtaką jų galimiems pokyčiams.
Lydeka
Lydeka
© Shutterstock

Išgąsdino savaitė be laimikių

Lydekos, ešeriai – bene mėgstamiausi ir žvejų mėgėjų, ir verslininkų laimikiai. Jeigu tik nepavyksta bent vieno iš jų pagauti – žvejai ima nuogąstauti, kad mažėja plėšriųjų žuvų ištekliai Lietuvos vidaus vandenyse.

Vienas toks išsigandęs žvejys Sigitas kreipėsi į GRYNAS.lt redakciją prašydamas išsiaiškinti, kodėl ežeruose mažėja plėšriųjų žuvų. Anot jo, žvejai jau kurį laiką stebi sumažėjusią lydekų populiaciją.

„Labiausiai mėgstu žvejoti Molėtuose, ten turime sodybą. Jau savaitę nepagaunu nė vienos žuvies. Kartais viešai pasakoma, kad žuvų padaugėjo, tai kur jos? Atrodo, kad jos arba išmirė dėl pastovios taršos, arba jas kažkas visas sužvejojo. O verslininkai juk čia negali žvejoti, tai kur jos?“ – klausimus kelia žvejys.

Sigitas primena, kiek per pastarąjį pusmetį į vandens telkinius išsiliejo teršalų: nuotekų paleidimas į Nerį Vilniuje, į aplinką išsiliejusi nafta šalia Mažeikių, specialiai į vandens telkinį netoli Santariškių Vilniuje pašalinti teršalai. Žvejys priduria, kad neatsiejama yra ir žemės ūkio įtaka mūsų vandens telkiniams – dėl pertręšimo dalis trąšų patenka į vidaus vandenis bei sukelia įvairius procesus, tarp jų ir eutrofikaciją. Jis mano, kad tai irgi gali turėti įtakos žuvų populiacijos pokyčiams.

Mokslininkai: žuvų tik daugėja

Sigito argumentai labai svarūs, tačiau Lietuvos mokslininkai kategoriški: žuvų Lietuvoje tik daugėja ir tokia tendencija pastebima jau nuo 2013 metų, kai dar tik aplinkos ministras pasirašė įsakymą dėl verslinės žvejybos uždraudimo ežeruose.

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas sako, kad plėšriųjų žuvų populiacijos auga, tarp jų ir žvejų mėgstamiausių – lydekų.

„Lydekos yra žvejojamos intensyviausiai, tačiau jos intensyviausiai ir veisiamos. Dabar padidintas leistinas jų gaudymo ilgis. Jei anksčiau buvo 40 cm (minimalus ilgis, kada galima pagauti lydeką), dabar – 45 cm. Vadinasi, kol bus sugautos, lydekos teoriškai gali išneršti ne vieną kartą, o du. Visas šitas kompleksas duoda rezultatų“, – aiškina mokslininkas.

Lydekas išgaudo žvejai mėgėjai

Plėšriųjų žuvų gausėjimą Lietuvos vidaus vandenyse, kuriuose anksčiau buvo vykdoma verslinė žvejyba, fiksuoja ir Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų biologijos ir fiziologijos laboratorijos vadovas Vytautas Kesminas. Tiesa, apie lydekų populiaciją mokslininkas kalba ne taip pozityviai, tačiau, anot jo, galima pastebėti gerokai pagausinusius populiaciją ir pastambėjusius ešerius.

„Mes tiriame Drūkšius, Dusią, kur verslinė žvejyba buvo intensyvi. Paskutiniu metu pastebimas žuvų plėšrūnių padidėjimas, ypač ešerių. Lydekų populiacija auga ne tiek greitai. Apskritai, plėšriųjų žuvų kiekis tuose vandens telkiniuose, kur verslinė žvejyba buvo vykdoma, padidėjęs. Ypač ešerių. Pastarieji greičiau dauginasi, auga, tai jų populiacijos augimas yra didelis“, – teigia specialistas.

Ešerys
Ešerys
© Stopkadras

V. Kesminas aiškina, kad lėtesniam lydekų populiacijos augimui įtakos gali turėti ne tik verslinė žvejyba, bet ir žvejai mėgėjai, kurie be paliovos meškerioja populiariausias plėšrūnes.

„Kur buvo verslinė žvejyba, vandens telkiniai buvo skirstomi pagal kategorijas ir žvejams verslininkams kiekvienos kategorijos ežere duodavo sugavimo limitą. Bet tai nereiškia, kad šie limitai turėjo tiesioginę įtaką žuvų populiacijoms, nes, pavyzdžiui, lydekų daug daugiau sugauna žvejai mėgėjai nei verslininkai. Žvejoja labai daug žvejų ir visi nori sugauti lydeką. Ešerius taip pat gaudo ir žvejai mėgėjai, ir verslininkai. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad didžiausią poveikį žuvų skaičiui turi tik verslinė žvejyba“, – komentuoja mokslininkas.

Lydekų nerštą komplikuoja pasikeitęs klimatas

V. Kesminas priduria, kad lydekos yra pakankamai gausi žuvų rūšis, tik ji intensyviai eksploatuojama, o pastaruoju metu ir mėgėjiškoje žvejyboje išpopuliarėjo įvairūs masalai, kurie palengvina ir pagreitina žvejybą. Be to, lydekoms ypač svarbus ramus neršto laikotarpis, kuris, pasak V. Kesmino, šiuo metu trikdomas ne žvejų, o klimato pasikeitimų.

„Nemažai įtakos populiacijos gausumui turi nerštas. Anksčiau, kai buvo gilesnės žiemos ir stipriai išsiliedavo upės, ežerai, buvo ir geresnės sąlygos neršti. Pavyzdžiui, lydekoms. Labiau pakildavo vandens lygis. Tai turi įtakos lydekų nerštui, tačiau kad dėl šios priežasties lydekų sumažėtų kritiškai, nemanoma“, – teigia specialistas.

Muselinė žvejyba Vilnelėje
Muselinė žvejyba Vilnelėje
© Andrius Valužis

Trūksta visų žvejų sąmoningumo

Dėl lydekų sunerimęs ir žvejys mėgėjas, tinklalapio žvejams „Kablys“ redaktorius Lukas Miknevičius. Anot jo, žuvų populiacijų gausėjimas matomas, tačiau ne toks spartus, kokio tikėtasi, uždraudus verslinę žvejybą.

„Jų vis dar yra gerokai per mažai. Kai kur tikrai yra gerų pavyzdžių. Tarkime, Kauno marios ir jų starkiai. Man atrodo, kad starkių populiacija labai atsigauna. Kalbant apie lydekas, tai jų pagaunama vis daugiau mažų. Jeigu žvejai bus sąmoningi ir net tas lydekas, kurias jau galima žvejoti, nors jos dar tikrai mažos, turiu omenyje 45 cm lydekas, paleis atgal, tai po keleto metų pasimatytų dar didesnis lydekų pagausėjimas“, – mano žvejys.

Aplinkosaugininkai imasi kontrolės

Matant lėtą lydekų populiacijos augimą, aplinkosaugininkai imasi priemonių, pavyzdžiui, nuo vasario pirmosios iki balandžio 20 dienos Lietuvos vandens telkiniuose draudžiama bet kokia lydekų žvejyba. Kaip informuoja Aplinkos ministerija, šis draudimas įtvirtintas tam, kad būtų galima apsaugoti ankstyvą pavasarį pradedančias neršti lydekas. Be to, nutirpus ledui ir kylant vis didesnei pagundai sugauti geidžiamiausią ežerų plėšrūnę, aplinkosaugininkai organizuoja akciją „Lydeka“, per kurią stebi vandens telkinius ir prižiūri, kad brakonieriai netrukdytų lydekų nerštui. Šiais metais akcija „Lydeka 2017“ prasidėjo kovo 20 dieną ir tęsis iki balandžio 20 dienos. Aplinkos apsaugos specialistai teigia, kad tokia akcija organizuojama kiekvieną pavasarį.

„Šiuo aplinkosauginiu skydu siekiama nuo brakonierių apsaugoti neršiančias lydekas ir vandens telkiniuose gausinti plėšriųjų žuvų išteklius, kurių, mokslinių tyrimų duomenimis, yra per mažai“, – informuoja Aplinkos ministerijos atstovai.

Lydekos tinkluose
Lydekos tinkluose
© Shutterstock

Aplinkosaugininkai perspėja, kad atsakomybė už lydekų žvejybą gresia ne tik jų neršto metu. Vienos žvejybos metu galima paimti ne daugiau kaip tris lydekas ir jos negali būti mažesnės nei 45 cm. Mažesnės, net ir kabliuku sužalotos, lydekos turi būti nedelsiant paleistos atgal į vandens telkinį.

Kartais puola ligos

Tačiau žvejybos kontrolė neapsaugo žuvų nuo ligų. Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas T. Virbickas akcentuoja iš kitų šalių atvežtus susirgimus, kurie gali paveikti plėšriųjų žuvų rūšis.

„Blogiausia yra tai, kai ligos atvežamos iš šalių kaimynų. Taip pas mus pateko ungurių užkratas, yra ir karpių, starkių ligos, kurios iš užsienio atvežamos kartu su žuvimis. Kai vykdomas žuvų veisimas ir žuvys leidžiamos į ežerus, reproduktoriai turėtų būti imami irgi iš tų pačių ežerų arba bent iš to paties regiono ežerų ir leidžiamos atgal. O ne barstomos po visą Lietuvą. Tai irgi nėra gera praktika. O blogiausia – atsivežti iš užsienio ir suleisti“, – aiškina mokslininkas.

Starkis
Starkis
© Shutterstock

Kuršių mariose daugiausiai ešerių

Mokslininkai tvirtina, kad per keletą metų (nuo 2015-ųjų, kai įsigaliojo verslinės žvejybos draudimas ežeruose) vidaus vandenyse plėšriųjų žuvų tik daugėja. Tačiau, kokia tuomet dabar yra situacija Kuršių mariose, kur bazuojasi ne tik žvejai mėgėjai, bet ir verslininkai? Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas dr. Linas Ložys sako, kad didelio plėšriųjų žuvų pokyčio Kuršių mariose nėra, tačiau dėl to nekaltina tik intensyvios žvejybos.

„Kuršių mariose didelio starkių, ešerių populiacijų gausumo pokyčio nėra, nors pastarųjų būklę vertinčiau optimistiškai. Lydekų visuomet būdavo mažiau ir toliau jų nedaugėja. Bet tai gali būti ir su klimato kaita susiję. Dar viena plėšriųjų žuvų rūšis – vėgėlės. Ilgalaikėje perspektyvoje, matomas ir jų nedidelis mažėjimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kiek pašilo klimatas ir, kad vėgėlė yra šaltamėgė žuvis, tai jų kiekis dar nėra taip stipriai pakitęs. Apibendrinus, lydeka – visai negausi, vėgėlė – kur kas gausesnė, bet pagrindiniai plėšrūnai Kuršių mariose vis tiek yra ešeriai ir starkiai“, – vardija mokslininkas.

Žuvų populiacijas lemia ir kaimynė Rusija

Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas dr. L. Ložys sako, kad lyginti Kuršių marias ir ežerus labai sunku, nes, pirma, didžioji dalis kuršmarių yra Rusijos teritorijoje, kur žvejybos ypatumai kitokie nei Lietuvoje. „Reikėtų nepamiršti, kad Kuršių marių, trys ketvirtadaliai, priklauso Rusijai, tai ar mes žvejojam, ar nežvejojam, itin didelio pokyčio visose mariose nebus. Todėl, kalbant apie marias, visada turėti omenyje, kad dar yra Rusija. Kai ten kas nors vyksta, keičiasi padėtis visose Kuršių mariose“.

Antra, žuvų pokyčiui Kuršių mariose įtakos turi kur kas daugiau veiksnių nei ežeruose. L. Ložys primena, jog kuršmarės produktyvesnis vandens telkinys nei ežerai. Be to, įtakos jo žuvingumui gali turėti kormoranai.

„Kuršių marias sunku lyginti su ežerais. Šis vandens telkinys labai produktyvus. Be to, veiksnių, darančių įtaką žuvų kiekiui, čia daugiau, pavyzdžiui, kormoranai. Jie daugiausia maitinasi mažomis žuvimis, dėl jų gali kilti pavojus, pavyzdžiui, mažiems starkiams, bet, žiūrint kas mariose pasikeitė, kai kormoranai atsirado, tai labai didelių pokyčių Kuršių mariose nefiksuojama“, – aiškina mokslininkas.

Nors žuvų plėšrūnių Lietuvos vandenyse ir daugėja, mokslininkai ir kai kurie žvejai ragina mėgėjiškos žvejybos nepaversti versline. Juk žuvų kiekiui, ypač lydekų, įtakos turi ne tik žvejyba, bet ir sudėtingi ekologiniai procesai, kurių išvengti pavyksta ne visada.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ekologinis kriminalas Salantuose: kas į vandenį leidžia kurą vis dar neaišku, tačiau jau rastas neteisėtas vamzdis (46)

Pasitelktos gausesnės aplinkosaugininkų pajėgos Salantų miestelyje (Kretingos r.) šiandien tęsia...

Lietuvos upėse – ledonešis, kurio jau seniai nebuvo: internete plinta įspūdingi vaizdai (42)

Sulaukus potvynio šalies upės išsiliejo iš krantų ir pajudėjo ledai. Tokio reginio dažnai...

Lietuvos potvynių žemėlapis: štai kam kils didžiausia grėsmė (20)

Šiuo metu Lietuvoje pajudėję ledonešiai ir kylantys upių potvyniai – vis retesnis reiškinys....

Nelaimė Salantuose: į upę visą vakarą teka teršalai, meras prašo pagalbos (33)

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pirmadienio vakarą feisbuke pranešė, kad Priešgaisrinės...

Tokių vaizdų Lietuvoje jau nebuvo daugybę metų: Jūros upę ledonešis pakeitė neatpažįstamai naujausia prognozė dėl potvynio (39)

Nors potvynis Lietuvoje nebuvo toks, kokio tikėtasi, hidrologas primena, kad kaimyninės valstybės...

Top naujienos

Svarbi pergalė Eurolygoje: „Žalgiris“ atvėsino įkaitusį ASVEL klubą (228)

Dėl vietos atkrintamosiose varžybose kovojantis Kauno „Žalgiris“ (15/12) sėkmingai pradėjo...

Dailius Dargis | D+

Lengvų pinigų siekusį lietuvį bendratautiečiai paaukojo japonams: pateko į pragarišką kalėjimą jakudzų ir kitų legendų kompanijon

Kaunietis Andrius Gavėnas prieš keletą metų ištvėrė tikrą pragarą. Tuo metu jis keliems...

Navicką nustebino kolegų požiūris į homoseksualus: panašiai sakėme žydams, uždarydami juos į getus (323)

Viešojoje erdvėje netylant karštoms diskusijoms dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, šeimos...

Modesta Meškė | D+

Biomedicinos mokslų daktarė įvardijo svarbiausius produktus ir vitaminus, būtinus moters grožiui: be jų senėjimo proceso nepristabdysime

Jeigu tik galėtume, išrastume jaunystės eliksyrą . O kur jis iš tikrųjų slypi? Kokiuose...

FNTT sulaikė vieną turtingiausių Lietuvos verslininkų Rimandą Stonį: teigė esąs sulaikytas „visiškai be reikalo“ papildyta 21.36 val.  (416)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ( FNTT ) sulaikė vienu iš turtingiausių Lietuvos...

Kamuolio palietimus suskaičiavęs Schilleris: jei galvotume tik apie krūvius, neturėtume 15 pergalių

Jei nori atvėsinti „karščiausią“ Eurolygos komandą, turi pasitelkti ir įprastame protokole...

Kinija nerimauja dėl nekilnojamojo turto ir JAV bei Europos rinkų burbulų (6)

Aukščiausias Kinijos bankininkystės reguliuotojas pareiškė , kad „labai nerimauja“ dėl...

Šia pavojinga liga Lietuvoje serga apie 80 žmonių, tačiau daugiau nei pusė nė nežino ją turintys (43)

Įsivaizduokite, jog po kiekvieno sumušimo ant jūsų kojos ar kitos kūno vietos atsiranda ne...

Prieš pajamų deklaravimo startą perspėja: svarbu nepraleisti datos, po kurios gresia delspinigiai (28)

Jau trečiadienį prasidės procedūra, kuri daugeliui lietuvių vis dar išlieka gana nemaloni –...