Ilgą laiką pelkės buvo vertinamos kaip kliūtis žemės ūkiui, todėl buvo melioruojamos, sausinamos siekiant padidinti ūkininkaujamos žemės plotus. Kartais šlapžemės nepelnytai apleidžiamos, taip pamažu nuskurdinama jų biologinė įvairovė. Tačiau dabar vis aiškiau suvokiama teigiama pelkių įtaka ne tik gamtinės aplinkos kokybei, bet ir žemdirbystei. Kita vertus, vis daugiau žinoma ir apie sėkmingą žemės ūkio praktiką, palaikančią pelkių gyvybingumą. Žuvinto ežeras nuo seno žinomas kaip labai svarbi pačių įvairiausių paukščių perėjimo ir apsistojimo migracijų metu vieta. Žuvintą pamėgę ir įtraukti į Raudonąją knygą paukščiai.

Įgyvendinant vieno rečiausių pasaulyje paukščio – meldinės nendrinukės – apsaugai skirtą LIFE+ projektą Žuvinto žemapelkėse, šienaujant nendrynus atkuriamos vertingos žemapelkių buveinės. Pasak Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, žemapelkėms ir ežero augalijai reikalingas nuolatinis dėmesys. Prižiūrint šias teritorijas pašalinamas augalijos biomasės perteklius, atkuriamos ir stabilizuojamos gamtinės buveinės, atsikuria paukščių perimvietės.Vertingi saugotini nendrynai prižiūrimi dalį jų iškertant ir išvežant. 

Nendrių rulonai  virsta biokuro granulėmis

Taip apsisaugoma nuo užgožiančių krūmų ir lėtinamas durpių kaupimasis. Siekiant atsižvelgti į nendrynuose gyvenančių saugomų paukščių poreikius, nendrės kertamos tik rudenį ir žiemą. Vėliau nendrės ir pašarui netinkama žolė virsta vertingu atsinaujinančios energijos šaltiniu. 
Citata
Sausos žolės ir nendrių rulonai virsta nedidukėmis, bet kaitriomis biokuro granulėmis. Vėliau biokuro granulės keliauja į Žuvinto biosferos rezervato administracinio pastato katilinę, o pagaminta šilumos energija šildo direkcijos ir lankytojų centro patalpas.

Projekto LIFE+ lėšomis buvo įsigyta speciali granuliavimo įranga. Nauja žolės granulių gamybos linija buvo įrengta Verebiejų kaime, netoli Žuvinto. Čia sausos žolės ir nendrių rulonai virsta nedidukėmis, bet kaitriomis biokuro granulėmis. Vėliau biokuro granulės keliauja į Žuvinto biosferos rezervato administracinio pastato katilinę, o pagaminta šilumos energija šildo direkcijos ir lankytojų centro patalpas.

Žuvinto biosferos rezervate stengiamasi suderinti gamtosaugos ir tvaraus ūkininkavimo interesus. Saugomos teritorijos direkcija ir jai talkinantys partneriai ne tik prisideda prie rezervato gyvosios gamtos išsaugojimo, bet ir yra pavyzdys vietos bendruomenei, jog įmanoma vadovautis aplinkai palankaus ūkininkavimo principais, nepamirštant ir ekonomės naudos.

Žuvinto biosferos rezervatas yra valstybės saugoma teritorija. 2011 m. Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos vietovė Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle.