Žūklės plotų nuomos ypatumai: už hektarą ežero - 1 litas per metus

Įsivaizduokite, kad Zarasuose esantį Sartų ežerą metams išsinuomojate už kiek daugiau nei tūkstantį litų ir jame žvejojate į valias. Kaip tai gali būti? Vyriausybės nutarimu yra nustatyta, kad mokesčio už be aukciono išduodamą leidimą naudoti žūklės plotą metinis tarifas yra 0,1 procento valstybinių vidaus vandens telkinių vertės, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką. Tai sudaro vidutiniškai apie 1 litą už vandens telkinio hektarą metams.

Išsinuomoti viską draudžia įstatymas

Laimė, kad Lietuvos Vyriausybė 1995 – aisiais priėmė nutarimą „Dėl verslinės ir mėgėjiškos žūklės Lietuvos Respublikoje“, kuriame buvo patvirtintas „Neišnuomotinių (valstybinės reikšmės) vandens telkinių sąrašas“, į kurį buvo įtraukti vertingiausi biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu vandens telkiniai, taigi dauguma didžiųjų šalies ežerų atsidūrė šiuose sąrašuose, tačiau kitų pakrantėse galima drąsiai įkalti lentelę su užrašu „Nuomojama“ ir rajono aplinkos apsaugos departamento numeriu.

Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas GRYNAS.LT teigė, kad nuo 2004 – ųjų metų, priėmus Megėjiškos žūklės įstatymą, vietoje vandens telkinių nuomos sutarčių, išduodami leidimai naudoti žūklės plotą.

„Mėgėjiškos žūklės įstatyme yra numatyta, kad vertingų gamtinių kompleksų ir biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu ypač svarbūs vandens telkiniai, žuvų migracijai, nerštui reikšmingi vandens telkiniai, rekreacijai svarbūs vandens telkiniai įtraukiami į Vandens telkinių, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žūklės plotus sąrašą“, – įstatymą aiškino AM pareigūnas. Tačiau V.Graičiūnas labai stebėjosi, kad į minėtąjį sąrašą nebuvo įtraukta Merkio upė, nors ji yra ichtiologinis draustinis ir viena vertingiausių šalies upių biologinės įvairovės išsaugojimo atžvilgiu.

Įstatymo vingrybės

V.Graičiūnas teigia kiek kritiškai vertinantis Vandens telkinių, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žūklės plotą sąrašą, nes reglamentavimas kartais esąs visai nelogiškas. „Į sąrašą įrašytas Nemunas, Neris ir kitos vertingiausios šalies upės, tačiau šio sąrašo pabaigoje įrašyta pastaba, kurioje teigiama, kad atskirose sąraše esančių upių atkarpuse (Nemuno upėje – Kauno, Jurbarko ir Šakių rajono savivaldybių teritorijose, Šventosios upėje – Anykščių, Utenos ir Ukmergės rajonų savivaldybių teritorijose) mėgėjiškos žūklės visuomeninėms organizacijoms gali būti išduodami leidimai naudoti žūklės plotus“, – įsaįtymą kritikavo V.Graičiūnas.

V. Graičiūnas

Kas galėtų paaiškinti, kodėl Nemuno upės dalis, patenkanti į Karklės ichtiologinį draustinį yra mažiau vertinga, nei Nemuno upės atkarpos, neesančios saugomose teritorijose, arba kodėl Šventosios atkarpos, esančios ichtiologiniame draustinyje yra vertingesnės nei kitos šios upės atkarpos?

Aplinkosaugininkas retoriškai klausė, kuo viena upės ar ežero vieta yra vertingesnė už kitą. „Kas galėtų paaiškinti, kodėl Nemuno upės dalis, patenkanti į Karklės ichtiologinį draustinį yra mažiau vertinga (joje gali būti išduodami leidimai naudoti žūklės plotą), nei Nemuno upės atkarpos, neesančios saugomose teritorijose, arba kodėl Šventosios atkarpos, esančios ichtiologiniame draustinyje yra vertingesnės nei kitos šios upės atkarpos?“, – svarstė V.Graičiūnas

Nuomininkus tikrina

GRYNAS.LT redakciją pasiekė ir vieno neabejingo skaitytojo laiškas, kuriame jis piktinasi, jog dėl neatsakingos Medžiotojų ir žvejų draugijų (MŽD) veiklos, kurios turi galimybę nuomotis vandens telkinius iš pastarųjų baigia išnykti žuvys. „Dėl ežerų nuomos bei MŽD Lietuvoje dirbtinai stabdoma pilietiška visuomenė, nes net ir susikūrę žvejų būreliai neturi galimybės išsinuomoti vandens telkinio kuriuo realiai rūpintūsi, prižiūrėtų ir žuvintų , nes net ir pasibaigus MŽD vandens telkinio nuomos sutarčiai jos vėl pratęsiamos be aukciono, nors tą galima daryti tik tokiu atveju , jei nenustatoma jokių nuomos sutarties pažeidimų (nors jų apstu).

Kadangi, pati MŽD labai glaudžiai susipynusi su gamtos apsaugos institucijomis, inspektoriais bei kitais visuominės veikėjais, tai atsakingos institucijos jų daromų pažeidimų tiesiog nemato.Tokiu būdu nuskriaudžiami ne tik žvejų būreliai , bet ir Lietuvos skylėtas biudžetas, nes ežerai ne aukciono būdu išnuomojami už kelesdešimt litų per metus“, – savo laiške dėstė skaitytojas.

AM Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas V.Graičiūnas teigė, kad žūklės plotų nuomos reikalavimų vykdymą kontroliuoja regionų aplinkos apsaugos departamentai, kuriuose yra paskirti asmenys už nustaytų leidimų naudoti žūklės plotus reikalavimų vykdymų kontrolę. „Ne rečiau kaip kartą per trejus metus yra patikrinamas kiekvienas žūklės plotų naudotojas. Jeigu patikrinimo metu nustatoma pažeidimų, žūklės ploto naudotojas įpareigojamas juos pašalinti“, – teigė V.Graičiūnas.

AM pareigūnas pridūrė, kad pasitvirtinus informacijai, kad asmuo nesilaiko žūklės ploto nuomininko reikalavimų jis tikrinamas daug dažniau.

Reikalavimai minimalūs

Paklaustas, kokie reikalavimai keliami nuomininkams V.Graičiūnas teigė, kad ūklės ploto naudotojas privalo savo lėšomis „organizuoti vandens telkinio žuvų išteklių mokslinius tyrimus, įveisti žuvis, palaikyti vandens pakrančių švarą, šalia vandens telkinio pastatyti ženklus, kuriuose būtų nurodytas vandens telkinio ir žūklės ploto naudoto numeris, išduoti mėgėjiškos žūklės leidimus.

Pasak AM pareigūno, yra numatyti ir atvejai, kada galima leidimus naudoti žūklės plotą atimti. „Jei žūklės ploto naudotojui buvo pateikti ne mažiau kaip du pirvalomieji nurodymai dėl leidimo naudoti žūklės plotą sąlygų nevykdymo, kurių jis nevykdė arba per metus buvo paskirtos 2 administracinės nuobaudos dėl aplinkos apsuagą, gamtos išteklių naudojimą regalamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, leidimas gali būti atimtas“, – teigė GRYNAS.LT pokalbininkas.