Aplinkosaugininkai kreipiasi į visus gyventojus, kad niekas nepraeitų pro šalį pamatęs degančią žolę ir pasistengtų užgesinti ugnį, kad ji neišplistų. Nedideliame plote liepsnas lengvai galima užgesinti plakant šakomis ir trypiant kojomis. Tokius gaisrus galima gesinti vandeniu arba smėliu. Matant, kad ugnies nepavyks pažaboti, reikia nedelsiant kviesti ugniagesius telefonu 112.

Vien praėjusią parą ugniagesiai 152 kartus vyko gesinti degančios žolės. Iš viso per savaitgalį šalyje kilo 225 žolės gaisrai, liepsnos siautė 428 ha plote. Nuo ugnies daugiausia nukentėjo Vilniaus apskrities pievos. Nuo šių metų pradžios gaisrininkams jau daugiau kaip 1400 kartų teko skubėti į degančius laukus, kur liepsnos nusiaubė daugiau kaip tris tūkstančius hektarų žemės.

Ugnies nuniokoti didžiuliai pievų plotai – skaudžios gamtos žaizdos. Kiekvieną pavasarį Lietuvoje tyčia padegama šimtai hektarų pernykštės nenušienautos žolės. Piktadariams nė motais, kad deginti žolę – tai nusikaltimas gamtai. Ugnyje žūsta vabzdžiai, voragyviai, ropliai, žolėje ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, smulkioji fauna, teršiama atmosfera. Nuo liepsnojančios žolės liepsnos neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Tokie gaisrai kelia pavojų ir pačių žmonių saugumui. Per pastaruosius penkerius metus žolės gaisrų metu žuvo 8 gyventojai.
Ugnyje žūsta vabzdžiai, voragyviai, ropliai, žolėje ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, smulkioji fauna, teršiama atmosfera. Nuo liepsnojančios žolės liepsnos neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Tokie gaisrai kelia pavojų ir pačių žmonių saugumui.

Už žolės deginimą numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 200 iki 1000 litų. Jeigu pažeidėjas nepilnametis, baudžiami jo tėvai. Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams, kurie nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėję, kad jų žemėje dega žolė. Jie gali būti baudžiami nuo 100 iki 600 litų baudomis.

Nors ir nelengva nustatyti padegėjus, kaip sakė Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas, aplinkos apsaugos pareigūnai pernai išaiškino 125 žolę padegusius asmenis. Jiems skirta daugiau kaip 3,3 tūkst. litų baudų. Pažeidėjai atlygino daugiau kaip 8 tūkst. litų žalą aplinkai. Šiemet jau nustatyta 12 padegėjų.

Valstybinės priešgaisrinio gelbėjimo tarnybos telefonai: 
Bendrasis pagalbos telefono numeris 112    
TEO LT - 01
OMNITEL - 101
TELE2 - 011
BITĖ - 011

Valstybinės miškų tarnybos (girininkijų) kontaktus rasite ČIA . Norėdami rasti teritorinių poskyrių kontaktus, kontaktų puslapyje spauskite nuorodą "Miškų kontrolės skyriaus teritoriniai poskyriai".

Nesilaikantiems minėtų reikalavimų asmenims taikomos administracinės nuobaudos:

- Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, užtraukia baudą piliečiams nuo 100 iki 800 Lt,

- pareigūnams – nuo 200 iki 1000 Lt;

- ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų ) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas – piliečiams nuo 200 iki 1000 Lt,

- pareigūnams – nuo 400 iki 1200 Lt.;

- žemės savininkų, naudotojų ir valdytojų nesiėmimas priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje sausos žolės, ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą – nuo 100 iki 600 Lt.

Nustačius sausos žolės deginimo atvejį, be administracinės nuobaudos pažeidėjas turės atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.

Jei išdeginti plotai yra deklaruotuose laukuose, ši nemaloni „naujiena“ dar perduodama ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri, greičiausiai, nuspręs, jog toks ūkininkas nevertas gauti išmokų.

Nustačius sausos žolės deginimo atvejį, be administracinės nuobaudos pažeidėjas turės atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.

Jei išdeginti plotai yra deklaruotuose laukuose, ši nemaloni „naujiena“ dar perduodama ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri, greičiausiai, nuspręs, jog toks ūkininkas nevertas gauti išmokų.

Pastebėję gamtosaugos pažeidimus, skambinkite šiais telefonais:

Vilniaus regionas: 8-5 2102567, 8 614 40072   
Kauno regionas: 8 37 409797, 8 686 03706
Alytaus regionas: 8 315 56745, 8 686 59494
Marijampolės regionas: 8 343 97806, 8 615 97870     
Klaipėdos regionas: 8 46 367034, 8 618 38833    
Šiaulių regionas: 8 41 596 423, 8 682 51876     
Panevėžio regionas: 8 45 508962, 8 686 92859
Utenos regionas: 8 389 69264, 8 686 48407   

Apie aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų korupcijos ir pareigų nevykdymo atvejus galite pranešti Aplinkos ministerijos "Karštosios linijos" telefonais: (8-5) 266 35 96, (8-5) 266 35 97, (8-5) 266 35 98, (8-5) 266 2717. Autoatsakovas visą parą: (8-5) 2663598.