aA
Ar kai kurie didmiesčių daugiabučiai verti renovacijos?
Ar kai kurie didmiesčių daugiabučiai verti renovacijos?
© DELFI / Valdas Kopūstas

Kol Lietuvoje kalbant apie daugiabučių renovaciją beveik be išimties diskutuojama tik apie finansinę reikalo pusę, su Berlyne gyvenančia lietuve Kristina Pešelytė-Schneider, dirbančia projektų vadove nevyriausybinėje organizacijoje IWO (Būsto iniciatyva Rytų Europoje), GRYNAS.lt kalbasi ir apie ekologinę renovacijos naudą.

Specialistė pasakoja, kad Vokietijoje įstatymu nurodyta, jog statant ar renovuojant namus dalis energijos būtų gaunama iš alternatyvios energijos šaltinių. Todėl žmonės privalo ieškoti tradicinės energijos alternatyvų.

Be to, pašnekovė atkreipia dėmesį į Vokietijoje populiarų principą – kombinuoti kelis alternatyvios energijos būdus savo namų šildymui bei elektros tiekimui, vietoj to, kad remtis tik vienu kuriuo nors būdu.

- Kartais atrodo, kad Lietuvoje manoma, jog namų renovacija tik mūsų šalies fenomenas. Tačiau ji vykdoma ir kitose valstybėse. Jums tenka dirbti su projektais susijusiais su renovacija Rytų Europoje. Namai renovuojami ir Vokietijoje, kur gyvenate ir dirbate. Galbūt galite palyginti ir pabandyti įvertinti Lietuvą šiame kontekste?

- Daugiabučių namų renovacija tikrai nėra tik Lietuvos fenomenas. Ir kitose Rytų Europos valstybėse didžiąją dalį namų sudaro dar sovietmečiu statyti daugiabučiai, kurių energijos sąnaudos yra didžiulės, todėl palyginti šias šalis su Lietuva nėra sunku. Nesunku dar ir dėlto, jog panaši ir savininkų struktūra (dauguma butų priklauso ten gyvenantiems asmenims), žmonių mentalitetas. Nevyriausybinė organizacija „Būsto iniciatyva Rytų Europai“, kurioje aš dirbu, jau daugiau kaip 10 metų dirba su Rytų Europos valstybėmis, stengdamasi perteikti Vokietijos patirtį renovuojant daugiabučius namus, skatinant darnią visų kvartalų plėtrą, ieškant alternatyvų atsinaujinančiuose energijos šaltiniuose.

Tiesa, lyginti namų renovaciją Vokietijoje (buvusioje Rytų Vokietijoje) ir Lietuvoje sunkoka, nes pradinė situacija buvo šiek tiek kitokia: Vokietijoje daugiabučiai namai daugiausiai priklauso įmonėms, organizacijoms, o butuose gyvenančios šeimos yra tik nuomininkai. Šiuo atveju renovaciją įvykdyti daug lengviau, nes nereikia, taip kaip Lietuvoje, įtikinėti kiekvieno savininko, rinkti parašus ir pan. Tiesa, renovaciją įvykdžiusi įmonė, pakelia nuomos kainas, tačiau žmonės gyvenantys sutvarkytame name, mažiau moka už šildymą.

Čia [Vokietijoje] tarkim gana populiaru individualiuose namuose įsirengti žemės energiją naudojančius šildymo siurblius, paimančius šilumą iš aplinkos ir pakeliančius ją iki šildymo sistemai ir karšto vandens ruošimui reikalingos temperatūros.

Manau, viena pagrindinių problemų Lietuvoje yra nesuvokimas ar nenorėjimas matyti, jog renovacija yra neišvengiama: namai, stovintys jau 60-70 metų yra „kiauri“, ir be abejo, tokių priemonių, kaip tik langų keitimas ar stogo perdengimas nebeužtenka ir šiluma kai kur net 80 proc. iškeliauja per neapšiltintas sienas, rūsį ir pan.

Be abejo, tie kurie sako, kad čia ne valstybės problema, o patys butų savininkai turi savo lėšom įvykdyti renovaciją, taip pat nėra visiškai teisūs: namams sugriuvus valstybė negalės užsimerkti. Ir iš tiesų dabar egzistuojančios renovacijos programos yra vienos iš pažangiausių ir bet kuriuo atveju daugiausiai siūlančių visoje Europoje, tačiau matyt, dėl dažnai keičiamų sąlygų, dėl įvairių pasisakymų žiniasklaidoje ir pan., žmonės nebepasitiki esamomis programomis ir priemonėmis.

Tačiau išeičių būtina ieškoti, mano manymu, įmonės (kad ir šilumos tiekimo) turėtų taip pat imtis iniciatyvos ir išbandyti kad ir tokį modelį, kai už namo renovaciją sumoka įmonė, gyventojai ir toliau moka didelius mokesčius už šildymą, tačiau dabar tie mokesčiai dengia jau padarytos renovacijos kaštus. Šiuo atveju, gyventojai mokės tiek pat (kas tarkim būtų tas pats, jei mokėtų už šilumą mažiau plius paskolą, paimtą renovacijai padengti), tačiau namas jau nebegriūtų ir vien oro nebešildytume. Toks modelis buvo pritaikytas renovuojant kai kuriuos daugiabučius Vokietijoje ir labai sėkmingai veikė.

- Artėja šildymo sezonas ir lietuviai jau susirūpinę dėl netrukus vėl į jų pašto dėžutes skriesiančių didelių sąskaitų. Ir vėl norisi klausti, tai tik Lietuvos unikalumas, ar ir kitur kur žiemos atšiaurios šildymui žmonės išleidžia nemažą dalį savo pajamų?

- Kaimyninėse valstybėse situacija labai panaši: Latvija, Estija taip pat priklausomos nuo rusiškos energijos importo, būsto situacija ten taip pat panaši, todėl ir kainos už šilumą yra panašios. Tokiose šalyse kaip Ukraina ar Baltarusija, valstybė padengia daugiau kaip 80 proc. šilumos kainos. Gyventojams tokiu atveju yra gerai, bet tik trumpalaikėje perspektyvoje – šios valstybės pamažu artėja prie bankroto ribos ir dabar aktyviai ieško alternatyvų, kuria programas, leisiančias paspartinti renovaciją bei sumažinti išlaidas už šilumą. Be abejo, už šilumą Lietuvoje išleidžiamos sumos yra kosminės ir spaudoje pasirodantys straipsniai apie šilumos įmonių neskaidrumus, pasitikėjimo taip pat neprideda. Tačiau didžiausia problema yra nesandarūs, nerenovuoti namai ir, deja, nieko nedarant situacija tik blogės, nes kaip žinia, tikimybė, kad ilgalaikėje perspektyvoje dujų kaina kris yra nedidelė.

- Lietuvoje pamažu ieškoma alternatyvių šildymosi būdų. Gyvenantys individualiuose namuose bando šildytis šiaudais, saulėgrąžų lukštais. Kokių alternatyvių ir ekologiškų šildymosi galimybių matote Lietuvoje neišnaudotų, ką būtų galima pritaikyti iš kitų šalių praktikos?

- Turėti alternatyvų visada yra gerai. Individualiems namas apšildyti, be abejo, reikia daug mažiau energijos (ne tik dėl namo dydžio, bet iš dalies ir todėl, kad namai yra daug naujesni). Vokietijoje yra priimtas įstatymas, kuriuo reikalaujama, jog statant ar renovuojant namus dalis energijos būtų gaunama iš alternatyvios energijos šaltinių. Todėl žmonės yra įpareigoti ieškoti tradicinės energijos alternatyvų. Čia tarkim gana populiaru individualiuose namuose įsirengti žemės energiją naudojančius šildymo siurblius, paimančius šilumą iš aplinkos ir pakeliančius ją iki šildymo sistemai ir karšto vandens ruošimui reikalingos temperatūros. Tokios alternatyvios energijos sistemos leidžia sumažinti išlaidas už šilumą ir tuo pačiu tausoja aplinką. Manau, tai būtų įdomu ir Lietuvai. Bet kuriuo atveju, reikėtų ieškoti tinkamo energijos šaltinių derinio, tarkim elektros pagaminimui naudojant saulės kolektorius, o vandens pašildymui siurblius.

Daugiabučių namų renovacija tikrai nėra tik Lietuvos fenomenas. Ir kitose Rytų Europos valstybėse didžiąją dalį namų sudaro dar sovietmečiu statyti daugiabučiai, kurių energijos sąnaudos yra didžiulės, todėl palyginti šias šalis su Lietuva nėra sunku.


- Energijos efektyvumas, renovacija pirmiausia susiję su finansų taupymu. Bet juk svarbi ir kita taupymo pusė – gamtinių išteklių taupymas bei aplinkos tausojimas. Lietuvoje apie tai nėra įprasta kalbėti, diskusijose dominuoja tik pirmasis argumentas. Gal papasakotumėte daugiau apie antrąjį energijos efektyvumo didinimo bei renovacijos aspektą.

- Taip, tai tikrai labai svarbus argumentas, kuris, deja, yra dažniausiai pamirštamas. Šildant „kiaurus“ daugiabučius, ne tik šiluma, bet ir milijonai tonų CO2 yra paleidžiama į aplinką, tokiu būdu masyviai prisidedant prie aplinkos taršos bei klimato kaitos. Todėl namo renovacija, pagerinanti energijos efektyvumą būste, prisideda ne tik prie mažesnių išlaidų už šilumą ar ilgesnės namo eksplotacijos, bet ir prie resursų taupymo bei aplinkos tausojimo.

- Jautrus Lietuvai klausimas – elektra, o tiksliau jos gamyba. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę ir dabar vėl ketinant statyti naują, verda diskusijos dėl jos reikalingumo ir saugumo. Referendumo iniciatoriai itin akcentavo naujosios atominės elektrinės saugumo problemas, pabrėžiamas „žaliasis“ aspektas. Kaip jūs vertinate ketinimą statyti naują atominę, ypač iš saugumo bei ekologinės pusės?

- Aš suprantu tiek iniciatorių, tiek ir priešininkų naujos atominės elektrinės statybai argumentus. Skirtingos Vakarų Europos šalys taip pat laikosi skirtingų pozicijų kalbant apie atominę energiją. Aš, asmeniškai, linkusi pritarti nuomonei, sakančiai, jog pamažu reikia atsisakyti atominės energijos ir ją keisti alternatyvios energijos potencialu, ypač tą potencialą turint. Čia yra reikalinga atitinkama valstybės politika bei alternatyvią energiją skatinantys įstatymai, dotacijos - be viso šito, be abejo, būtų sudėtinga.

- Vokietijoje net paprastame popieriniame pramoninių prekių kataloge galima išvysti saulės kolektorių reklamą, o juk atrodytų, kad ši šalis saulės ne kažin kiek daugiau nei Lietuva gauna. Ar nėra klaidingai manoma, kad saulės kolektoriai netinkami Lietuvai dėl mūsų klimatinių sąlygų?

- Taip, Vokietijoje saulės energija yra labai populiari. Tiek ant gyvenamųjų, tiek net gi ant daugiabučių namų yra tvirtinami saulės kolektoriai. Tiesa, jie daugiausia skirti aprūpinti namą ne šiluma, o elektra bei šiltu vandeniu. Be abejo, ten kur saulės yra daugiau tokia priemonė yra efektyvesnė, todėl Vokietijos šiaurėje, kur klimatas yra panašus į Lietuvos saulės energijos yra daug mažiau nei pietuose. Nereikia pamiršti, kad kolektoriams taip pat yra reikalingas didelis plotas, t.y. tarkim ne visi stogai yra tam pritaikyti. Tačiau fotoelektra laikoma viena ekologiškiausių alternatyvų, jos potencialas nepalyginamai didesnis už kitų atsinaujinančių energijos rūšių potencialą.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Neste“ pripažinta viena tvariausių įmonių pasaulyje (3)

Jau penkioliktus metus iš eilės Suomijos dyzelino iš atsinaujinančių šaltinių gamintoja...

Norintiems ant stogo gaminti elektrą žadama parama: kas ir kokį finansavimą gali gauti (175)

Prieš dešimtmetį saulės elektrinių sektorius Lietuvoje dar atrodė kaip kūdikis, darantis pirmus...

Miškuose vyksta tikras karas: vos pamatę pareigūnus, įžūlus pažeidėjai sprunka, prasideda įnirtingos gaudynės (400)

Važinėjimas keturračiais gamtoje - vis populiarėjantis pramogos būdas, tačiau pati gamta nuo to...

3 žingsniai, nuo kurių prasideda verslo tvarumas

Didžiosios tarptautinės kompanijos savo veiklą kryptingai vykdo judėdamos tvarumo link....

Miškininkų darbymetis: kur keliauja miškininkų surinkti kankorėžiai ir kam jie aižomi (2)

Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose prasidėjo medžių kankorėžių rinkimas....

Top naujienos

Šeimos gydytoja išvardijo dažniausius liekamuosius reiškinius po COVID-19: pasireiškia net ir lengvai sirgusiems (130)

COVID-19 infekcija gali turėti ir liekamųjų reiškinių, kurie pacientus dar kurį laiką kamuoja...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

30 metų izoliacijos: respublika, kurios nesužlugdė net uždarytos sienos, geležinkeliai ir keliai (1)

Didelė tikimybė, kad jūs niekada negirdėjote apie Nachičevanę. Ši Azerbaidžano autonominė...

Eurolyga Ispanijoje: „Valencia“ – „Žalgiris“ (69)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (12-9) žaidžia dvejas rungtynes Ispanijoje....

Užkalnis. Eilėje prie vakcinos: būkim visi vienodai neturtingi ir ligoti (183)

Vakcinos vėluos, mes tikrai iki Mindauginių nepaskiepysime tų 70 proc. gyventojų. Keista, žinoma,...

Po skandalingų antraščių dėl vakcinos Norvegija sudėliojo taškus: išpūstas burbulas (16)

Norvegijos premjerė Erna Solberg teigia, kad šalis negaili pastangų išaiškinti naujausią...

Dailius Dargis | D+

Bręstantis blogis: Lietuvoje įsisiūbavo nelegali veikla, į schemas įtraukiami ūkiai, aplinkosaugininkai ir agronomai

Minimaliomis piniginėmis baudomis atsiperkančių grupuočių veikloje dalyvauja agronomijos,...

Kritikos sulaukęs Rakutis teisinasi: nenorėjau sukelti problemų (153)

Kritikos dėl komentarų apie Holokaustą sulaukęs Seimo konservatorių frakcijos atstovas Valdas...

Agnė Keizikienė | D+

Daugelis atvirauti apie tai vengia: nuo kada su vaikais kalbėtis apie lytinius santykius, homoseksualumą ir kitas S ženklu pažymėtas temas? (2)

Ne viena mama ar tėtis su nerimu laukia akimirkos, kai jų vaikas paklaus, iš kur aš atsiradau. Tai...

Sekso trūkumas gali būti net pavojingas – ypač svarbu, ką žinoti moterims (3)

Nėra ko slėpti – ilgokas vienišavimas ir dėl to ypač praretėjusios intymios sueitys gali...

90-metis rusų aktorius Ivanas Krasko džiaugiasi jau šeštuoju vaiku: ruošiasi vesti penktą kartą, nuotaka – jaunesnė 60 metų (32)

29-erių Julija Kičemasova tikina, kad gruodžio 4 dieną Sovietų Sąjungos kino žvaigždei Ivanui...