Monitoringas (stebėsena) – tam tikro svarbaus reiškinio stebėjimas, renkant duomenis bei informaciją, svarbią šio reiškinio geresniam pažinimui ir valdymui. Monitoringui taip pat visada priskiriama ir surinktų duomenų bei informacijos analizė, reiškinio tolimesnės raidos ir galimo poveikio aplinkai prognozavimas po stebėjimo. Monitoringas turi labai aiškius sistemos požymius.
Stebėsenos tyrimai, stebėjimai paprastai būna ilgalaikiai, nuolatiniai arba periodiniai. Jie vykdomi specialiai sistemingai, arba priešingai – atsitiktinai parinktose vietose. Monitoringą dažniausiai vykdo apmokyti, kvalifikuoti žmonės, gerai susipažinę su stebimais objektais, o neretai ir gebantys prižiūrėti stebėsenos įrangą bei ją profesionaliai naudoti rinkdami duomenis.
Lietuvių kalbos specialistai siūlo (tiesa, ne primygtinai) monitoringą vadinti alternatyviu terminu – stebėsena. Kalbininkų rekomenduojamo termino praktinį vartojimą sunkina tai, kad svarbiausiuose šią žmonių veiklą reglamentuojančiuose teisiniuose aktuose (pvz., LR aplinkos monitoringo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 112-2824; 2006, Nr. 57-2025); LR vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimas Nr. 315 „Dėl valstybinės monitoringo 2011–2017 metų programos patvirtinimo“ Žin., 2011, Nr. 34-1603) ir kt.) vartojama sąvoka monitoringas. Mes šiame darbe taip pat vartojame pastarąją sąvoką.
Visuomeninis aplinkos monitoringas (VAM) – kas tai?
Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje vis plačiau taikomas kai kurių aplinkos komponentų monitoringas, kurį daugiausia vykdo vadinamieji savanoriai tyrėjai. Faktiškai tai yra eiliniai šalies piliečiai, kurie išsiugdė specifinę domėjimosi sritį (savotišką hobį) ir, aktyviai bendraudami su bendraminčiais bei padedami tikrai profesionalių tyrėjų, nuolat tobulina savo žinias. Ilgai dalyvaudami tokioje veikloje jie praktiškai palaiko savo kvalifikaciją.
Savanoriai tyrėjai (kur jų daugumą sudaro pakankamai aukštą kvalifikaciją turintys savanoriai) už visuomeninio monitoringo vykdymą paprastai negauna specialaus atlygio. Nors tokie tyrėjai nėra profesionalai, tačiau tai nereiškia, jog jų kvalifikacija nėra tinkama tokiai veiklai profesionaliai vykdyti. Dar daugiau, žiniasklaidoje galima rasti pavyzdžių, kai tokių monitoringo savanorių tyrėjų kompetencijos jų vykdomo monitoringo objektų klausimais prilygsta mokslinius laipsnius turinčių tos srities specialistų kompetencijoms. Kai kurie tokie savanoriai turi paskelbę net reikšmingų mokslinių publikacijų.
Pasaulinė visuomeninio monitoringo patirtis jau gana didelė. Plačiausiai piliečiai šioje veikloje dalyvauja JAV ir Vakarų Europos valstybėse. Taikomos skirtingos monitoringo strategijos, savanoriai vykdo įvairiausias veiklas. Savanoriai tyrėjai yra kviečiami į vadinamuosius „žvalgomuosius“ tyrimus (angl. reconnaissance surveys; tai savotiški monitoringo parengiamieji darbai); pradinius arba įvadinius (angl. baseline) tyrimus; reikalavimų atitikimo tyrimus (angl. compliance).
Įvadiniai (pradiniai) monitoringo tyrimai atliekami turint tikslą „užfiksuoti“ esamą situaciją. Dažniausiai jie vykdomi tada, kai ateityje planuojami galimi aplinkos pokyčiai (dažniausiai dėl specifinės žmogaus veiklos). Pavyzdžiui, numatoma statyti pramonės įmonę, kuri, tikėtina, gali paveikti aplinką. Tuomet vykdomi pradinės padėties tyrimai, kurie leistų vertinti pokyčius, jeigu tokie įvyktų. Reikalavimų atitikimo tyrimai (monitoringas) atliekamas tuomet, kai siekiama kontroliuoti ar pildyti ūkinės veiklos reglamento reikalavimus ir pan.
Visuomeninio monitoringo patirtis Lietuvoje
Tokia patirtis kol kas nėra didelė. Faktiškai galima sakyti, jog šia kryptimi žengiame pirmuosius žingsnius. Maloni išimtis yra Lietuvos ornitologų vykdoma įprastų paukščių gausos stebėsena. Šis projektas pradėtas 1985 m. Nuo 1994 m. į jo veiklą įsitraukia vis daugiau savanorių tyrėjų. Profesionalių tyrėjų skaičiuojamas vadinamasis kaimiško kraštovaizdžio paukščių populiacijų indikatorius yra naudojamas Europos Sąjungos valstybėms vertinant vadinamųjų kaimo plėtros programų poveikį biologinei įvairovei, faktiškai vertinant žemės ūkio veiklos palankumą biologinei įvairovei arba apskritai žemės ūkio politikos ekologiškumą.
Svarbūs visuomeninio aplinkos monitoringo principai
Organizuojant ir vykdant visuomeninį aplinkos arba atskirų aplinkos komponentų monitoringą labai svarbu žinoti keletą bendrųjų principų, kurių būtina laikytis. Visuomeninio monitoringo programa (turinys, veikla) turi būti parengta pakankamai profesionaliai. Pirmiausia būtina laikytis moksliškumo principo, t. y. iš anksto numatyti, kad duomenų ir informacijos rinkimui bus naudojamos aprobuotos metodikos, duomenis bus įmanoma apdoroti ir analizuoti taikant pripažintas kompiuterines programas, o ypač taikant matematinės statistikos reikalavimus, bus galima daryti moksliškas, t. y. objektyvias išvadas.
Vykdant visuomeninį monitoringą didelis darbų krūvis (ypač stebėjimai gamtoje) tenka savanoriams tyrėjams. Todėl kai kam gali atrodyti, kad savanorių sąskaita taupyti nėra būtina. Tačiau ypač mūsų šalyje daug kvalifikuotų aplinkos monitoringo vykdytojų tikrai dar nėra, todėl tiesiog būtina laikytis pakankamo minimumo principo (netaikyti principo „kuo daugiau tyrimų, tuo geriau“). Į tai turėtų ypač atkreipti dėmesį potencialūs tyrėjai. Jei projekto organizatoriai planuojamiems monitoringo tyrimams „neras“ pakankamai savanorių (numatant stebėjimų, tyrimų apimtį nebus išpildytas pakankamo minimumo principas), tai per mažai surinktų duomenų bus nereprezentatyvūs ir neliks galimybės suformuoti objektyvias išvadas. Tai reiškia, kad projektas faktiškai patirs nesėkmę.
Kiti visuomeninio aplinkos monitoringo principai turėtų taip pat ne itin skirtis nuo valstybinės aplinkos monitoringo sistemos svarbiausių deklaruojamų principų, tokių kaip tęstinumas (stebėjimai turi būti ilgalaikiai), biocentriškumas (numatyti, kad planuojamas monitoringas leistų įvertinti žmonių veiklos poveikį biologinei įvairovei ir žmonėms); operatyvumas (numatyti, kad monitoringo rezultatai būtų operatyviai pateikiami atitinkamoms valstybės institucijoms – sprendimų priėmėjams).
Straipsnis parengtas vykdant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos remiamą paprojektį "SAVANORIS - MIŠKUI BROLIS" (Įgyvendinimo sutarties Nr. CH-5-FM-1/56). Gamtininkų klubo "ORNI" vykdomo paprojekčio tikslas - sustiprinti klubo pajėgumus, suformuojant prie jo veikiantį savanorių miško ekosistemų būklės stebėseną vykdysiančių tyrėjų (stebėtojų) tinklą, kuris pagal ilgalaikę programą vykdytų miško ekosistemų būklės visuomeninę stebėseną. Norėdami gauti daugiau informacijos apie aplinkos stebėjimo principus ir elementus, vykdomą projektą ar prisijungti prie stebėtojų tinklo, rašykite projekto koordinatoriams el. paštu orni@orni.lt
