Lauke spaudžia dešimties laipsnių šaltukas ir, atrodytų, varvekliai susidaryti neturėtų, nes jiems reikia vandens. Tačiau kaip Vilniaus centre atsirado net 3 metrų varveklis?
Nors paprastai varvekliai susidaro, kai nuo saulės šviesos tirpsta sniegas arba ledas, tačiau šilumos šaltiniu gali tapti ir iš patalpų išeinanti šiluma. Pro langus, oro vėdinimo angas ir stogus išeinanti šiluma tirpdo sniegą ir šis, vos tekėdamas greitai užšąla. Taip susidaro vadinamieji „šiluminiai“ varvekliai. Vėliau juo teka dar daugiau vandens, varveklis ilgėja, storėja ir smailėja. Teoriškai, gali susidaryti varveklis nuo pat stogo briaunos iki žemės, tačiau taip nutinka itin retai.
Dideli varvekliai, kabantys ant statinių, dažnai lūžta ir krisdami gali sužeisti praeivius ar pridaryti materialinės žalos. Ledo tankis yra santykinai didelis, todėl itin dideli bei sunkūs varvekliai, kurių statinių briaunos gali neatlaikyti ir lūžti. Dėl šios priežasties varvekliai gali nulaužti ir medžių šakas.
Virš šaligatvių varveklių tik daugės, tad nepamirškite karts nuo karto kilstelėti galvą. Jei varveklių nesibaiminate, bent jau galėsite jais pasigrožėti.
GRYNAS.lt siūlo prisiminti apie povandeninius varveklius, vadinamais lediniais "mirties pirštais".
