Vil­niu­je re­gist­ruo­tos, Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je ir vi­so­je Lie­tu­vo­je vei­kian­čios ben­dro­vės „Aly­taus val­da” va­do­vas Ne­ri­jus Čap­li­kas pas­ta­ruo­ju me­tu, jo žo­džiais ta­riant, pa­ty­rė di­de­lę mo­ra­li­nę ir ma­te­ria­li­nę ža­lą iš mies­to sa­vi­val­dy­bės. Ir ne tik jis, bet ir vi­sa verslininko šei­ma, gy­ve­nan­ti Pir­ma­ja­me Aly­tu­je, Pa­ne­mu­nin­kė­lių gat­vė­je. Sa­vi­val­dy­bės lė­šo­mis bu­vo iš­kirs­ta gy­va­tvorė ir ki­ti žel­di­niai prie na­mo, ver­sli­nin­ko apie tai net ne­per­spė­jus, su juo ne­pa­si­ta­rus, tik at­si­žvel­gus į kai­my­nės skun­dus.

„Dau­giau ne­in­ves­tuo­siu nė li­to”

N. Čap­li­kas apie ker­ta­mą gy­va­tvorę prie jo šei­mai pri­klau­san­čio na­mo Pa­ne­mu­nin­kė­lių gat­vė­je pra­ėju­sią sa­vai­tę su­ži­no­jo, kai pa­skam­bi­no žmo­na. „Prieš dvi­de­šimt me­tų mes pa­so­di­nom la­puo­čių gy­va­tvorę, jo­je dar au­go du kle­vai ir ąžuo­las. Kiek ga­lė­jom, pri­žiū­rė­jom, o sa­vi­val­dy­bė žel­di­nius iš­kir­to man net ne­ži­nant. Tai di­džiu­lė mo­ra­li­nė ir ma­te­ria­li­nė ža­la man ir ma­no šei­mai. Per gy­va­tvorę ne­si­ma­tė, kas vyks­ta pas kai­my­nus, jų lai­ko­mų viš­tų”, – pa­sa­ko­jo N. Čap­li­kas.

Jis tvir­ti­no, kad kar­tu su gy­va­tvore nu­pjau­ti ir to­je pa­čio­je vie­to­je au­gę du kle­vai ir vie­nas ąžuo­las. „Aly­taus val­dos”, Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je kar­tu su part­ne­riais val­dan­čios ne vie­ną ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jek­tą: pre­ky­bos cen­trą „Bau­hof”, sa­lo­ną „Var­lė.lt”, Se­na­mies­čio dra­bu­ži­nę, di­rek­to­rius ste­bė­jo­si grei­tu mies­to sa­vi­val­dy­bės ap­si­spren­di­mu kirs­ti gy­va­tvorę.

Mies­to me­ras Jur­gis Kras­nic­kas, at­si­žvel­gęs į kai­my­nės Ma­ry­tės Sta­nu­lie­nės, gy­ve­nan­čios to­je pa­čio­je Pa­ne­mu­nin­kė­lių gat­vė­je, pra­šy­mą, da­vė nu­ro­dy­mą sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ap­lin­kos ap­sau­gos ir Ko­mu­na­li­nio ūkio sky­rių dar­buo­to­jams or­ga­ni­zuo­ti gy­va­tvorės pa­ša­li­ni­mą sa­vi­val­dy­bės lė­šo­mis. „Ne­gi sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri svar­bes­nių dar­bų? Ne­gi ne­tu­ri svar­bes­nių ob­jek­tų, ku­riuo­se ga­lė­tų pa­nau­do­ti sa­vi­val­dy­bės lė­šas?” – to­kie klau­si­mai šian­dien ky­la ver­sli­nin­kui.

N. Čap­li­kas sa­kė, kad ver­sli­nin­kui no­rint nu­pjau­ti me­dį sun­kiai pa­vyks­ta gau­ti vi­sus rei­kia­mus lei­di­mus, o da­bar nei lauk­ti, nei tau­py­ti ne­rei­kė­jo.

„Mū­sų ben­dro­vė yra sky­ru­si pi­ni­gų spe­cia­lio­sioms sa­vi­val­dy­bės reik­mėms – nu­pjau­tiems me­džiams S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gat­vė­je at­so­din­ti. Kai taip pa­si­elg­ta su gy­va­tvore prie mū­sų na­mų, dau­giau į mies­to ap­lin­ką ne­in­ves­tuo­siu nė li­to”, – kal­bė­jo sa­vi­val­dy­bės nu­skriaus­tu pa­si­ju­tęs N. Čap­li­kas.

Prieš ket­ve­rius me­tus „Aly­taus val­da” nau­joms lie­pai­tėms S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gat­vė­je at­so­din­ti sky­rė 8 tūkst. 200 li­tų.

Iš­va­ly­tas ta­kas tarp na­mų

Mies­to sa­vi­val­dy­bė yra ga­vu­si ne vie­ną M. Sta­nu­lie­nės skun­dą dėl kai­my­nys­tė­je au­gan­čios ir ne­pri­žiū­ri­mos gy­va­tvorės, ku­ri ver­žia­si į jos skly­pą. Kaip da­bar aiš­ki­no mo­te­ris, gy­va­tvorės žel­di­niai jai truk­dė ap­si­da­žy­ti tvo­rą.

M. Sta­nu­lie­nės tvir­ti­ni­mu, kai­my­nas ne­pri­žiū­rė­jo gy­va­tvorės, ir jai tai jau nu­si­bo­dę.

N. Čap­li­kas su­ti­ko su tuo, kad ne vi­sa­da lai­ku ją ap­ge­nė­da­vo dėl lai­ko sty­giaus. Ta­čiau ver­sli­nin­kas vis tiek ne­su­tin­ka, jog sa­vi­val­dy­bei rei­kė­jo sku­bė­ti ša­lin­ti gy­va­tvorę su juo ne­pa­si­ta­rus. Jis ne­at­me­tė, kad sa­vi­val­dy­bė taip ope­ra­ty­viai į M. Sta­nu­lie­nės in­te­re­sus at­si­žvel­gė dėl dvie­jų prie­žas­čių – ji pa­ti su me­ru yra dir­bu­si li­go­ni­nė­je, o M. Sta­nu­lie­nės vy­ras – bu­vęs Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos pa­rei­gū­nas. „Pa­žin­tys ir net­gi kaž­ka­da ei­tos aukš­tos pa­rei­gos daug ką reiš­kia”, – įsi­ti­ki­nęs N. Čap­li­kas.

Mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ko­mu­na­li­nio ūkio sky­riaus ve­dė­jo Al­gi­man­to Ta­ra­se­vi­čiaus tei­gi­mu, tarp mi­nė­tų skly­pų Pa­ne­mu­nin­kė­lių gat­vė­je yra maž­daug dvie­jų met­rų plo­čio vals­ty­bi­nė že­mė, ar­ba ta­kas prie Ne­mu­no. Jis iš­va­ly­tas tu­rint sa­vi­val­dy­bės lei­di­mą ir at­si­žvel­giant į kai­my­nės nu­si­skun­di­mą. Ki­ti N. Čap­li­ko kai­my­nai aiš­ki­no, kad tuo ta­ku nie­kas ne­si­nau­do­ja.

Pa­sak A. Ta­ra­se­vi­čiaus, ta­ke au­go la­puo­čių gy­va­tvorė ir kau­ka­zi­nės sly­vos, o šiuos žel­di­nius iš­kir­to sa­vi­val­dy­bės kon­kur­są dėl me­džių pjo­vi­mo mies­te lai­mė­ju­si Kau­no ben­dro­vė „Ap­lin­kos dar­bai”. Ve­dė­jo įsi­ti­ki­ni­mu, šis dar­bas sa­vi­val­dy­bei kai­nuos ke­lis šim­tus li­tų.

Ver­sli­nin­kas ti­ki­si bent at­si­pra­šy­mo

N. Čap­li­kas krei­pė­si į mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bą, ad­mi­nist­ra­ci­ją pra­šy­da­mas iš­tir­ti įvy­kį, su­si­ju­sį su gy­va­tvorės prie jo šei­mos na­mų iš­pjo­vi­mu, iš­si­aiš­kin­ti, ar tei­sė­tai pa­sta­ty­ta kai­my­nų tvo­ra už­imant da­lį pės­čių­jų ta­ko. Dėl iš­kirs­tos gy­va­tvorės ir ki­tų žel­di­nių tei­sė­tu­mo ver­sli­nin­kas krei­pė­si ir į Aly­taus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tą bei į Aly­taus po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus.

Verslininkas, ne­su­lau­kęs sa­vi­val­dy­bės per­spė­ji­mo dėl ker­ta­mos jo šei­mos so­din­tos gy­va­tvorės ir me­džių, ti­ki­si bent at­si­pra­šy­mo. Taip pat pla­nuo­ja kreip­tis į teis­mą dėl ma­te­ria­li­nės ir mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo. „Ne vel­tui žmo­nės iš­vyks­ta iš Aly­taus, ver­sli­nin­kai ne­no­ri čia in­ves­tuo­ti, kai ma­to to­kį sa­vi­val­dy­bės ne­si­skai­ty­mą”, – svars­to N.Čap­li­kas.

Mies­to me­ras J. Kras­nic­kas tei­gė ži­nan­tis šią is­to­ri­ją: „Vis­kas pa­da­ry­ta tei­sė­tai. Vie­na, ką blo­gai pa­da­rė ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai, – jie žmo­gaus ne­per­spė­jo, ne­in­for­ma­vo apie ke­ti­ni­mą kirs­ti gy­va­tvorę.”