Mokslininkų teigimu, greitai plaukianti motorinė valtis savo kelyje pražudo beveik trečdalį iškilusio zooplanktono, kurio nykimas gali turėti didelę įtaką kitoms rūšims.
„Anksčiau atlikti tyrimai nagrinėjo gerokai mažesnės turbulencijos poveikį, kuris, kaip pasirodė, nėra labai pavojingas. Mano nuomone, niekas nepagalvojo, kad intensyvus valties variklio darbas gali turėti neigiamą poveikį vandens paviršiuje susitelkusiems smulkiems organizmams“, - sakė Samantha Bickel, Virdžinijos Jūrų Instituto biologė.
Eksperimento metu buvo naudojami specialūs dažai – įpylus jų į vandenį, gyvas zooplanktonas nusidažo raudonai, o negyvi organizmai spalvos nekeičia. Toks būdas leido greitai nustatyti, kiek negyvų vėžiagyvių yra atskiruose iš Hamptono ir Jorko upių surinktuose vandens mėginiuose.
„Regionuose, kuriuose motorinių valčių eismas intensyvus, gerokai daugiau negyvo zooplanktono“, - teigė S. Bickel.
Zooplanktonas vandens mitybos grandinėse yra bene vienintelis ryšys tarp fitoplanktono (augalinio planktono) ir žuvų. Pasak S. Bickel, padidėjęs smulkių vėžiagyvių mirtingumas gali lemti fitoplanktono pagausėjimą, o smulkios žuvys susidurtų su maisto stygiumi.
„Susikaupusi negyvų vėžiagyvių biomasė atitenka bakterijoms, nors įprastai gyvu zooplanktonu maitinasi žuvys. Žiūrint globaliai, valčių sukelta turbulencija nužudo labai nedaug, tačiau mažesniuose vandens telkiniuose gali turėti neigiamą įtaką“ – aiškino S. Bickel.
Koks vandens eismo intensyvumas gali būti kritinis, mokslininkai dar neapskaičiavo. Taip yra dėl to, kad valčių dydis ir plaukimo greitis skiriasi, o jis tiesiogiai susijęs su susidarančios turbulencijos
stiprumu.
