Šešios aukos per dvejus metus
Specialūs ryklių spąstai (angl. drum lines), susideda iš plūduro, inkaro ir valo su kabliu bei masalu. Naudojamas nedidelis kiekis masalo specialiai neturėtų pritraukti ryklių, bet per arti prie paplūdimių prisiartinę gyvūnai, tikimasi, užkibs ir bus nužudomi.
Vyriausybės pasiūlyme taip pat rašoma, jog pagavus 3 metrų ilgį viršijančius didžiuosius baltuosius, tigrinius arba bukasnukius ryklius, šie bus „humaniškai sunaikinti“ juos nušaunant.
Ryklių lavonai bus pažymėti, nuplukdyti toliau į jūrą ir išmesti. Kiti gyvūnai pagauti su masalu bus paleisti gyvi, jeigu tik tai bus įmanoma.
Pasak Vakarų Australijos valstijos vyriausybės atstovų, tokios drastiškos priemonės – tiesioginis atsakas į išaugusį užpuolimų skaičių. Šių metų lapkričio mėnesį žuvęs 35-erių banglentininkas Chrisas Boydas buvo jau šeštoji ryklių puolimų auka per pastaruosius dvejus metus.
Barbariška praktika
Vakarų Australijos žvejybos ministro Keno Bastono teigimu, nors vyriausybė jau investavo 5 milijonus Australijos dolerių (apie 11 mln. litų) ieškodami efektyviausiai ryklius atbaidančios priemonės, atėjo metas imtis tiesioginių veiksmų sumažinti šių gyvūnų keliamą grėsmę.
Kita vertus, mokslininkai ir gyvūnų teisių aktyvistai vadina tokią praktiką barbariška ir mano, jog ji atneš priešingų rezultatų, nei tikimasi.
„Jeigu tikslas yra simboliškai paaukoti saugomas rūšis siekiant politinės naudos, tuomet tokia akcija bus sėkminga. Jeigu vis tik siekiama apsaugoti visuomenę nuo ryklių, greičiausiai tokie veiksmai jokios apčiuopiamos naudos neatneš, o gal net pritrauks daugiau ryklių,“ – sakė su ryklių užpuolimais susijusios politikos specialistas iš Sidnėjaus universiteto Christopheris Neffas.
Mokslininkas remiasi įrodymais iš Queenslando valstijos šiaurės rytų Australijoje, kur naudojami tokie patys ryklių spąstai, tik be masalo. Panašu, jog siekiant išvengti ryklių puolimų daug didesnę įtaką daro pačių žmonių elgesys paplūdimiuose, pavyzdžiui, maudymasis tik pažymėtoje teritorijoje.
„Tiesa yra ta, jog ryklių įkandimams, kaip ir žaibo smūgiams, negalima pritaikyti vyriausybės įsakymų, - sakė Ch. Neffas. – Tai ne inovacijų, bet aritmetikos problema.“
„Manoma, kad spąstai pritrauks visus iki vieno prisiartinusius ryklius. Bet taip iš tikrųjų nėra. Havajuose, kur panaši kontrolė vykdoma jau 20 metų, buvo nustatyta, jog spąstai neturėjo visiškai jokio poveikio mažinant ryklių įkandimų skaičių,“ – teigė mokslininkas.
Apie ryklius praneša per Twitter
Paplūdimių lankytojai Vakarų Australijoje šiuo metu gali gauti perspėjimus apie ryklius iš Twitterio.
Siųstuvai pritaisyti ant 320 ryklių, įskaitant didžiuosius baltuosius, seka gyvūnų judėjimą šalia valstijos krantų. Jeigu kuris nors iš šių ryklių priartėja arčiau nei 1 km iki kranto, apie tai įspėjantis pranešimas pasirodo „Surf Life Saving Western Australia“ organizacijos socialinio tinklo Twitter paskyroje.
„Nėra jokios abejonės, kad daugėjant ryklių pastebėjimų ir užpuolimų, žmonių požiūris keičiasi. Anksčiau žmonės vykdavo į laukinius paplūdimius, o dabar jie vis dažniau renkasi gelbėtojų prižiūrimas teritorijas, praleidžia mažiau laiko vandenyje,“ – teigė „Surf Life Saving Western Australia“ atstovas.
„Nereikėtų pamiršti, kad dešimt kartų daugiau žmonių paskęsta nei miršta nuo ryklių įkandimų. Šitas ryklių juodinimas nėra visiškai pagrįstas,“ - sakė Ch. Peckas.
