Užklupus marui šernai būtų šaudomi ir deginami

Dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės Aplinkos ministerija paskelbė keičianti kai kurias Medžioklės taisykles. Pasirodė pranešimų apie galimą jų populiacijos mažinimą, o kai kurie medžiotojai, išgirdę tokią informaciją, ėmė ruoštis nevaržomai šernų medžioklei. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vadovas Laimutis Budrys skuba juos sustabdyti. Afrikinio kiaulių maro atvejų Lietuvoje dar neužfiksuota, o ministerijos pranešimai tiesiog reiškia, jog medžiotojams reikia būti pasiruošusiems.

Užklupus marui šernai būtų šaudomi ir deginami

„Rodos, pas mus visi tarsi išsiilgę staigmenų ir nelaimių ir kuo didesnė nelaimė, tuo tarsi visiem geriau. Sprendimo (keisti Medžioklės taisykles, - red. past.) esmė paprasta: po ekstremalių situacijų komiteto posėdžio Aplinkos ministerijai buvo duotas Vyriausybės pavedimas imtis aktyviau reguliuoti šernų populiacijos dydį. Taisyklių pakeitimai dėl to buvo nedideli – nebuvo jokių privalomų nurodymų šaudyti šernus, juo labiau, kažkokių skaičių, kiek reikia iššaudyti. Tiesiog reikia būti pasiruošusiems: jeigu maro epidemija peržengtų sieną ir kažkur atsirastų maro židinys, pagal visus veterinarinius reikalavimus ir pagal priemonių planą reikėtų visus iš eilės šernus šaudyti ir tada juos deginti. Nes maro epidemija plinta labai greitai, greičiausiai – natūralu – ten, kur tos populiacijos yra didesnės“, - aiškino Gamtos apsaugos departamento vadovas.

L. Budrys

Yra daromi tam tikri pravažiavimo ruožai, kai automobiliai važiuoja per specialų skystį. Klausiate, ar būtų įmanoma dezinfekuoti ir šernus? Deja, šerno mes dezinfekciniam skysty neišmaudysim...

Aplinkos ministerija kreipėsi į regionų aplinkos apsaugos departamentus, į medžiotojų ir žvejų draugijas, prašydama teritorijose, kurios ribojasi su Baltarusija, Rusija, Kaliningrado sritimi atkreipti dėmesį į šernų populiacijos būklę.

Gyventojai raginami pranešti apie šernus, kurie atrodo ligoti, juo labiau – apie kritusius žvėris. Apie tai reikia pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Šernų pateles medžioti - vis dar draudžiama

„Šiuo metu dvejų metų šernų pateles medžioti draudžiama, - teigė L. Budrys. - Bet kažkam atrodo, kad duotas nurodymas šaudyti visus šernus iš eilės. Jokiu būdu negalima medžioti tų paršavedžių, besivedžiojančių jauniklius kiaulių. Dar gražiau... Kartoju – to reikės, tik jei bus užfiksuotas maro židinys. Tada negalėsime išskirti tos amžiaus grupės ir atsižvelgti į tą bendrą medžioklės etikos principą. Nes maro pernešėjas yra ir patelė, ir jauniklis, ir patinas. Tad taisyklėse – tik toks pakitimas. Ką darysi – baltarusiai sudegino ištisas fermas...“

Šernų šaudymas – vienintelis būdas stabdyti maro plitimą. L. Budrio teigimu, maras plinta labai greitai ir jo nesustabdžius pasienyje kiltų grėsmė visai Lietuvos šernų populiacijai.

„Lietuvoj jau buvo klasikinis šernų maras. Mums jo užteko. Tai buvo daugiau kaip prieš 20 metų ir šernų populiacija visoje Lietuvoje buvo stipriai sumažėjusi, beveik pasiekusi kritinę ribą. Bet šernas turi tokius biologinius ypatumus, jo vislumas yra didelis, todėl ta populiacija visiškai atsistatė ir dabar ji yra viena didžiausių iš visų kaimyninių šalių – tokios neturi nei latviai, nei estai, nei baltarusiai“, - kalbėjo Gamtos apsaugos departamento vadovas.

Pasienyje dezinfekuojami automobiliai, neleidžiama įvežti kiaulienos

Šiuo metu kaimynė Baltarusija nenoriai dalinasi informacija, ar maro židiniai užfiksuoti arti Lietuvos sienos, kiek teritorijos maras yra apėmęs.

L. Budrys mano, jog tai susiję su politiniais tarpusavio santykiais. Jis prisiminė atvejį, kai su šia kaimyne nepavyko pasiekti susitarimo, jog Baltarusijos teritorijoje už Lietuvos lėšas būtų pilami biopreparatai, skirti upinio mašalo populiacijai reguliuoti. Derybos vyko trejus metus.

Lietuvos vyriausybė jau skyrė 750 tūkstančių litų specialiai įrangai ir dezinfekcinėms medžiagoms, kuriomis bus apipurškiami iš Baltarusijos atvykstantys automobiliai. Šiuo metu tikrinama visa į Lietuvą iš šios kaimyninės šalies įvežama mėsa, L. Budrio teigimu, netgi „buterbrodai“.

„Yra daromi tam tikri pravažiavimo ruožai, kai automobiliai važiuoja per specialų skystį. Kad jei netyčia būtų ta bacila kur nors – ji būtų sunaikinama. Klausiate, ar būtų įmanoma dezinfekuoti ir šernus? Deja, šerno mes dezinfekciniam skysty neišmaudysim... Reikia priimti protingus sprendimus ir laiku reaguoti. Tie pakeitimai (dėl šernų medžioklės, - red. past.) tam ir buvo padaryti, kad netektų paskui trypčioti vietoje“, - kalbėjo L. Budrys.