Už teisę puoštis Mėlynąja vėliava - mažiausiai 20 tūkst. Lt

Pajūrio savivaldybės jau kitąmet aukščiausios kokybės paplūdimių statusą suteikiančioje Mėlynosios vėliavos programoje gali dalyvauti ne per Lietuvos, o per Latvijos žaliųjų organizaciją, praneša „Lietuvos žinios“.

Mėlynosios vėliavos programa – tai savanoriška sertifikavimo sistema paplūdimiams ir prieplaukoms. Paplūdimiai ir prieplaukos yra apdovanojami Mėlynąja vėliava, jei atitinka aplinkosauginio švietimo ir informavimo, vandens kokybės, aplinkosauginio valdymo, saugumo ir paslaugų kokybės reikalavimus.

Tačiau daugėja abejonių, ar verta mokėti dešimtis tūkstančių litų mūsų vien už teisę prie gelbėjimo stočių iškelti Mėlynąją vėliavą, nes paplūdimius vis tiek savo lėšomis tvarko ir prižiūri vietos valdžia.
Prieš keletą metų Mėlynosios vėliavos programoje nusprendė nebedalyvauti Klaipėda. Uostamiesčio valdžia nutarė naudoti lėšas pačių paplūdimių infrastruktūrai gerinti, o ne kokybės statusui įsigyti.

Palanga ir Neringa kol kas neatsisakė Mėlynosios vėliavos, bet ir šių savivaldybių politikai prabilo apie sunkiai apčiuopiamą naudą, kurią jos gauna už mokamus pinigus.

Šie­met Ne­rin­ga už tei­sę du pa­plū­di­mius ženk­lin­ti Mė­ly­ną­ja vė­lia­va LŽJ paklojo 25 tūkst. litų, Pa­lan­ga - 20 tūkst. li­tų. Ta­čiau šios su­mos - pa­ly­gin­ti ma­žos, nes anks­čiau ly­giai toks pats ko­ky­bės ser­ti­fi­ka­tas kai­nuo­da­vo bran­giau. Dėl to Neringa užpernai net nebenorėjo dalyvauti programoje, bet su žaliaisiais pavyko susitarti.

Nė vie­no Mėly­no­sios vė­lia­vos pa­plū­di­mio nė­ra Es­ti­jo­je, vi­so­je Ru­si­jo­je, o eko­lo­giš­ka ap­lin­ka gar­sė­jan­čio­je Is­lan­di­jo­je - vos 1, Ukrai­no­je - 7, Len­ki­jo­je - 21, Lat­vi­jo­je - 9.